Mokslas ir IT

2021.09.22 14:34

Namai Marse galbūt bus iš kraujo, prakaito ir ašarų: mokslininkai sugalvojo, kaip pagaminti medžiagą, stipresnę už betoną

Kastytis Zubovas, „Konstanta 42“2021.09.22 14:34

Gali būti, kad Marso kolonistai namus statys krauju, prakaitu ir ašaromis. Tiesiogine prasme. Mat mokslininkai sugalvojo ir sėkmingai išbandė būdą, kaip panaudoti kraujyje bei prakaite randamus junginius surišti dirbtinėms Marso ar Mėnulio dulkėms ir pagaminti už betoną stipresnę medžiagą.

Šie junginiai – kraujo plazmoje randamas albuminas ir prakaite, ašarose bei šlapime esantis karbamidas, dar žinomas kaip šlapalas. Albuminas yra baltymas, lengvai ir tvirtai susijungiantis su įvairiomis medžiagomis. Pasirodo, tarp jų yra ir Mėnulio bei Marso paviršių dengiantis regolitas, ar bent jau jo analogai, pagaminti iš žemiškų medžiagų.

Albuminu sujungtos dulkės pavirsta į tvirtą betoną primenančią medžiagą. Betoną primena ir jos atsparumas gniuždymui. O į mišinį įmaišius šlapalo, atsparumas padidėja dar keturgubai. Tiesa, ne visoje medžiagoje – vidutinis plytos atsparumas išauga apie pusantro karto. Bet kuriuo atveju, toks produktas būtų labai naudingas statant bazes žmonių gyvenimui. Žmonėms Mėnulyje ir Marse reikės namų storomis sienomis ir lubomis, kad apsisaugotų nuo kosminių spindulių bei mikrometeoritų.

Tačiau nugabenti reikalingas medžiagas iš Žemės – pernelyg brangu: skaičiuojama, kad vienos tipinės plytos kelionė į Marsą atsieina apie du milijonus dolerių. Galimybė gaminti statybines medžiagas iš vietinių išteklių nagrinėjama jau senokai, bet kol kas visiems pasiūlytiems mišiniams reikia bent dalį medžiagų gabenti iš Žemės.

Naujasis kosminis betonas – bene pirmoji medžiaga, kurią astronautai galėtų pasigaminti be jokių papildomų chemikalų, naudodami vien aplinkos medžiagas ir savo kūno skysčius. Mokslininkų skaičiavimu, per dvejų metų trukmės misiją šešių astronautų įgula išskirtų tokį kiekį albumino ir šlapalo, kurio pakaktų 500 kilogramų kosminio betono pagaminti.

Taupiai naudojant, tiek betono galėtų pakakti padvigubinti stoties gyvenamąjį plotą, taigi kiekviena vėlesnė misija galėtų patenkinti dvigubai didesnio astronautų skaičiaus gyvenamosios erdvės poreikius. Beje, tokia technologija nėra visiškai unikali – senovėje gyvulių kraujas buvo naudojamas kaip rišančioji medžiaga skiediniuose.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Materials Today Bio“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt