Mokslas ir IT

2021.09.20 10:41

Biotechnologijų bendrovė teigia galinti prikelti išnykusį gauruotąjį mamutą

LRT.lt2021.09.20 10:41

Biomokslų bendrovė „Colossal“ teigia, kad panaudojus CRISPR genetinę technologiją, galima būtų atkurti holoceno epochoje išnykusį gyvūną, rašo „Deutsche Welle“ (DW).

Technologijų verslininkas ir genetikas pirmadienį įkūrė naują biotechnologijų įmonę, kuri, jų teigimu, atgaivins išnykusį gauruotąjį mamutą.

Ką žinome apie šį projektą?

„Colossal“ pasivadinusi biomokslų bendrovė teigia, kad pasitelkus CRISPR genetinę technologiją būtų įmanoma naujam gyvenimui prikelti holoceno epochoje prieš 11 tūkst. metų išnykusį gyvūną.

„Iki šiol žmonija neturėjo galimybių pasinaudoti šios technologijos galiomis atkurti ekosistemas, užgydyti Žemės žaizdas ir išsaugoti jos ateitį, naujam gyvenimui prikeliant išnykusius gyvūnus“, – sakė technologijų verslininkas ir „Colossal“ įkūrėjas Benas Lammas.

Kitas bendrovės įkūrėjas – Harvardo universiteto genetikas George`as Churchas.

„Colossal“ išnaudoja eksponentinę DNR skaitymo ir rašymo technologijų pažangą ir taiko ją svarbiausioms ekologinėms rūšių išsaugojimo ir anglies sekvestracijos problemoms spręsti“, – sako jis.

Mokslininkams pavyko rasti mamuto iltis, kaulus ir kitą medžiagą, kurią galima būtų panaudoti bandant atlikti gyvūno DNR sekoskaitą. Pasak bendrovės, ši DNR būtų įterpta į Azijos dramblio genomą, taip sukuriant „dramblio ir mamuto hibridą“.

Bendrovės teigimu, jai jau pavyko iš investuotojų gauti 12,6 mln. eurų.

Gyvūnų rūšių atkūrimo šalininkai teigia, kad šis procesas gali padėti žmonėms įgyti naujų žinių apie biologiją, evoliuciją ir technologijas. Be to, jie mano, kad morališkai yra teisinga atkurti rūšis, kurios išnyko dėl žmogaus veiklos.

Išnykusių rūšių prikėlimas taip pat galėtų padėti atkurti pažeistas ekosistemas. Kalbant apie gauruotąjį mamutą, „Colossal“ manymu, gyvūnas galėtų atgaivinti Arkties pievas ir tokiu būdu sušvelninti visuotinio atšilimo padarinius.

Ar yra neigiamų rūšių atkūrimo aspektų?

Taip, mintis atkurti išnykusias rūšis turi trūkumų.

2017 m. kovą žurnale „Nature Ecology & Evolution“ paskelbtas tyrimas rodo, kad rūšių atkūrimo programos būtų neįtikėtinai brangios.

Tyrimą atlikę mokslininkai mano, kad valstybės ar privačias lėšos, kurias ketinama skirti rūšių atkūrimui, geriau būtų panaudotos nykstančių rūšių išsaugojimui.

Nuogąstaujama ir dėl naujų patogenų, kuriuos gali platinti „prisikėlę“ gyvūnai. Nepasitenkinimą kelia ir ne iki galo išspręsti gyvūnų gerovės bei žmogaus bandymo žaisti Dievą klausimai.

2019 m. Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius dešimtmečius išnyks milijonas gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Klimato kaita taip pat turi neigiamą poveikį tokioms rūšims kaip baltieji lokiai, gepardai ir žalieji vėžliai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt