Astronomai, dirbantys su 2 mlrd. dolerių vertės „Alpha Magnetic Spectrometer“ (AMS) detektoriumi, paskelbė aptikę pirmuosius tamsiosios materijos egzistavimo įrodymus.
Astronomai, dirbantys su 2 mlrd. dolerių vertės „Alpha Magnetic Spectrometer“ (AMS) detektoriumi, paskelbė aptikę pirmuosius tamsiosios materijos egzistavimo įrodymus.
Tamsioji materija, arba tamsioji medžiaga, sudaro didžiąją dalį visatos masės ir laikoma pagrindine jos statybine medžiaga, bet iki šiol jos nepavyko užfiksuoti jokiais žmonių sukurtais instrumentais. Šios medžiagos egzistavimas atrastas iš gravitacinio poveikio matomiems (t.y. užfiksuojamiems) visatos objektams. Pavyzdžiui, be tamsiosios materijos galaktikos negalėtų suktis taip, kaip sukasi, ir išlaikyti savo formą.
Dabar mokslininkai teigia pamatę pirmuosius šios materijos egzistavimo įrodymus.
Jie buvo pastebėti naudojant AMS detektorių, kuris fiksuoja aukštos energijos daleles, arba kosminius spindulius. Projekto mokslininkai teigia, kad atliekant stebėjimus buvo aptikta įrodymų apie tamsiosios materijos susidūrimus (šis procesas dar vadinamas anihiliacija).
Tuo pačiu jie priduria, kad tikslaus tamsiosios materijos apibrėžimo dar teks palaukti. „Tai gali užtrukti dar kelerius metus, – sako AMS atstovas, Perugijos universiteto (Italija) fizikos profesorius Roberto Battistonas. – Visgi AMS duomenys yra gerokai tikslesni nei visų anksčiau vykusių eksperimentų. Taigi mes artėjame išsiaiškinti užfiksuotų dalelių įvykių priežastis.“
AMS užfiksavo netiesioginius tamsiosios materijos egzistavimo įrodymus. Šis detektorius skaičiuoja elektronus ir jų „antimedžiagą“ – pozitronus. Remiantis teorija, šių dalelių perviršis turėtų susidaryti, kai kažkur kosmose susiduria tamsiosios materijos dalelės ir sunaikina viena kitą. AMS stebėjimai tai ir parodė – pozitronų kiekis buvo šiek tiek didesnis.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad pozitronai pasiekia AMS detektorių iš visų pusių, be jokios aiškios tvarkos. Tai taip pat svarbu, nes jei būtų užfiksuota specifinė pozitronų sklidimo vieta ar laikas, tai galėtų būti ženklas, jog šios dalelės turi konkretų šaltinį, pavyzdžiui, pulsarą (tai neutroninė žvaigždė, kuri skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę).
AMS detektorius buvo įmontuotas Tarptautinėje kosminėje stotyje 2011 metais. Kuo ilgiau šis įrenginys dirbs, tuo tikslesni bus jo renkami duomenys, todėl tyrimo dalyviai ragina būti kantriais. „Pradėti šį eksperimentą mums prireikė 18 metų, taigi mes norime jį atlikti labai rūpestingai, – sakė AMS atstovas, prof. Samas Tingas. – Mes paskelbsime apie atradimus tik tada, kai būsime visiškai jais užtikrinti.“
