Mokslas ir IT

2021.09.16 08:44

Klimato kaitos komunikacija: kokia ji turėtų būti siekiant nuo diskusijų pereiti prie veiksmų?

Silvestras Dikčius, LRT.lt2021.09.16 08:44

Klimato kaitos konferencija (COP) yra svarbiausias kasmetinis Jungtinių Tautų organizuojamas susitikimas, skirtas klimato kaitos klausimams. Šiais metais 26-ą kartą rengiama konferencija COP26 lapkričio pradžioje vyks Jungtinėje Karalystėje, Glazgo mieste.

Su artėjančia COP26 konferencija susiję renginiai pasiekė ir Lietuvą. Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje iniciatyva Valdovų rūmuose surengta filmo „Ties riba. Mokslas ir mūsų planeta“ peržiūra bei diskusija. Diskutuota viena aktualiausių pastarojo meto temų šiame kontekste: kokia klimato kaitos komunikacija paskatintų visuomenę imtis veiksmų klimato krizei stabdyti.

Sveikindamas renginio dalyvius Junginės Karalystės ambasadorius Lietuvoje John Brian Olley akcentavo kalbėjimo apie klimato kaitos tema įvairiais rakursais svarbą. Ambasadorius džiaugėsi pokalbio galėdamas pakviesti ne tik klimato mokslininką, bet ir problemą tyrinėjančius kitų sričių profesionalus. Pasak ambasadoriaus, jų veikla suvokiant klimato kaitą ir jos poveikį tampa vis svarbesnė.

Renginio organizatoriai į diskusiją pakvietė rašytoją, dramaturgę, poetę Vaivą Grainytę, aplinkos psichologę Dovilę Šorytę ir klimatologą prof. Egidijų Rimkų, o nuotoliniu būdu prie pokalbio prisijungė filmo režisierius Jon‘as Clay.

Klimato kaitos temoje mus pasiekia didžiuliai negatyvios informacijos kiekiai. Šiltnamio dujų išmetimo mažinimas susiduria su lokaliais ir tarptautiniais iššūkiais, todėl diskusijoje daugiausiai keltas optimistinių, suteikiančių vilties žinių poreikis. Akcentuota istorijų apie besikeičiantį klimatą ir iniciatyvas siekiančias spręsti problemą svarba.

Filmas „Ties riba. Mokslas ir mūsų planeta“ kaip tik tokią istoriją ir pasakoja. Dokumentinė juosta skirta ypatingos svarbos tyrimams, kuriuos atlieka švedų mokslininkas Jonah‘as Rockstorm‘as. Jau daugiau nei dešimt metų jis su kolegomis tyrinėja žmonių įtaką visoms svarbiausioms planetos sistemoms ir vertina ribas, kurias pasiekus pokyčiai bus negrįžtami.

Filmo siužete ryškiai atspindėta pozityvi nuostata, kad daugelis tų ribų dar neperžengtos, nors stovime ant kai kurių iš jų slenksčio. „Ties riba. Mokslas ir mūsų planeta“ ne tik nusako esamą padėtį, bet siūlo ir konkrečius sprendimus, kurie padėtų išlikti saugiose ribose. Kritikų nuomone „Ties riba. Mokslas ir mūsų planeta“ vienas reikšmingiausių pastarojo meto filmų klimato kaitos tema. Jame nevienareikšmiškai interpretuojamas žmonijos poveikis planetai ir kartu pateikiamos aiškios gairės, kaip turėtume elgtis.

Diskusijos metu filmo režisierius J. Clay pastebėjo, kad nors per paskutinius kelerius metus klimato kaitos tema sulaukia vis didesnio susidomėjimo, tačiau tai daugiausia neigiamas kontekstas. Giliau besidominčius kova su klimato kaita jau kurį laiką apėmęs jausmas, kad pokyčiai, kurie turi įvykti „dabar arba niekada“, ateina per lėtai. „Suteikti viltį yra svarbiausia šio filmo misija. Jis sukurtas taip, kad veiktų lyg žadintuvo skambutis. Pažiūrėję filmą geriau suprasite, kas vyksta su planeta. Taip pat suvoksite, kad tai nebūtinai turi vykti ir toliau“, – sakė J. Clay.

Pasak diskusijoje dalyvavusios aplinkos psichologės D. Šorytės, vilties tema klimato krizės akivaizdoje itin reikšminga. „Pozityvus aspektas yra vienas svarbiausių komunikuojant klimato kaitą. Susidūrę su negatyvia informacija žmonės pradeda jausti stresą, nusivilia ir ilgainiui ima vengti šitokios informacijos arba pradeda ją neigti“, – aiškino psichologė.

Teigiamas tokios komunikacijos aspektas, D. Šorytės nuomone, yra papildoma nauda, kurią kiekvienas asmeniškai gauname rinkdamiesi tvaresnę klimato atžvilgiu gyvenseną. Paprastas tokios naudos pavyzdys galėtų būti augalinio maisto vartojimas. Augalinis maistas dažnai yra sveikesnis, todėl rinkdamiesi jį ne tik prisidedame prie šiltnamio dujų emisijos mažinimo, bet kartu darome gera savo kūnui.

J. Clay pritarė minčiai, kad mokslo faktus būtina sujungti su kasdienybės realijomis. „Turime koncentruotis ne į tai, kokioje beviltiškoje padėtyje esame, bet ką galime gauti iš šios situacijos. Kova su klimato kaita atneš švaresni orą, saugesnį pasaulį ir tiesiog geresnę bei gražesnę gyvenamą aplinką“, – psichologės mintims antrino režisierius.

Klimato kaita kine nebe naujiena, tačiau tema randa vis didesnį atgarsį ir kitose meno formose. Viena iš Venecijos bienalėje „Auksinio liūto“ apdovanojimą pelniusios operos „Saulė ir jūra“ autorių V. Grainytė diskusijoje akcentavo asmeninių istorijų ir teigiamos nuostatos svarbą. „Matau ekologiją kaip labai anoniminę ir didžiulę temą, todėl mums reikia įdėmiau įsižiūrėti į atskiras jos dalis. Dabar dominuojanti gąsdinanti retorika kelia sąstingį. Operoje „Saulė ir jūra“ bei kituose savo darbuose stengėmės ieškoti mikroistorijų, į kuras galėtume pažiūrėti iš „aš“ perspektyvos“ – kalbėjo menininkė.

Pasak kūrėjos, pasakojamos asmeninės istorijos ir emociškai jautrūs momentai tam tikrai daliai žmonių gali būti reikšmingesni už pačius tiksliausius mokslinius faktus. Filmo „Ties riba. Mokslas ir mūsų planeta“ kontekste V. Grainytė prisiminė jai įstrigusią sceną, kuomet koralinius rifus tyrinėjantis mokslininkas interviu metu pravirksta. „Matau didžiulę asmeninių istorijų jėgą“, – jautrų filmo momentą komentavo poetė.

Klimatologas prof. E. Rimkus, jau tris dešimtmečius tyrinėjantis klimato kaitą, išryškino dialogo svarbą: „Turime kalbėti, kalbėti ir vėl kalbėti stengdamiesi įtikinti visuomenę, kad klimato kaitos problema yra labai rimtas klausimas, dėl kurio privalome imtis veiksmų. Daugelis sutinka, kad klimatas keičiasi, daugelis sutinka, kad reikia kažką daryti, bet kai pradedame diskutuoti apie realius veiksmus, apie tai, ką turime daryti rytoj arba netgi dabar, tada kyla problemų. Daryti asmeninius sprendimus ir pokyčius visuomenėje daug sudėtingiau“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius.

Naujų idėjų ir problemos sprendimų klimato kaitos temoje sąmoninga visuomenės dalis pasigenda labiausiai. Naujoji klimato kaitos komunikacija turi ne tik kelti problemas, bet ir suteikti joms rėmus bei siūlyti veikimo būdus. Greta to, visuomenei nepaprastai reikia paskatinančių istorijų, kurios atsvertų negatyvios informacijos poveikį.

Šiame kontekste įkvėpti gali ir Jungtinės Karalystės pavyzdys. Laikotarpiu nuo 1990 iki 2019 valstybės ekonomika augo 78 proc., o šiltnamio dujų emisijos per tą laikotarpį sumažėjo 44 proc. Tai rekordiškai švarus augimas tarp G7 šalių. Tendencija aiški – ekonomikos rodiklių kilimas mažinant emisijas ir iškastinio kuro naudojimą nebūtinai kenkia ekonomikai, greičiau priešingai. Šalis yra didžiausias jūrinės vėjo energijos gamintoja, be to, ji nuosekliai didina savo įsipareigojimus padėdama su klimato kaita kovoti besivystančioms šalims. Jungtinė Karalystė pirmoji įstatymais įteisino nulinės anglies dvideginio emisijos siekį iki 2050-ųjų.

Bene geriausiai diskusiją apie klimato kaitos komunikaciją apibendrina „Ties riba. Mokslas ir mūsų planeta“ pristatančio BBC dokumentikos kūrėjo ir aplinkosaugos aktyvisto sero David‘o Attenborough‘o žodžiai: „Visi atliekame svarbų vaidmenį. Galingiausias įrankis, leidžiantis sukurti ilgalaikius pokyčius, yra mūsų balsas. Diskusijos šia tema yra veiksmo katalizatorius. Aptardami problemas ir sprendimus, keliamus filme, prisijungsite prie visame pasaulyje vykstančio judėjimo, kuris padeda išjudinti procesus, būtinus norint apsaugoti mūsų planetą. Dabar mes turime galimybių langą, kurio negalime praleisti. Privalome iš naujo atrasti, kaip sugyventi su gamta ir pasiekti balanso. Tik taip mes galėsime sukurti geresnį pasaulį sau ir ateities kartoms. Ateitis priklauso nuo mūsų“, – įkvepiančiame sveikinime diskusijos dalyviams kalbėjo britų gamtos istorikas, žurnalistas ir rašytojas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt