Mokslas ir IT

2021.09.15 16:32

Ramunė Kasperė. Ar migrantų krizę Lietuvoje padės išspręsti „Google vertėjas“?

Ramunė Kasperė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė2021.09.15 16:32

Stebintiems migrantų krizę Lietuvoje, akivaizdu, kad ji įtraukia vis daugiau įvairių institucijų ir organizacijų atstovų. Tačiau be politikų ir valdžios atstovų, policijos pareigūnų, medikų, psichologų, virėjų, mokytojų ir daugelio kitų specialistų ir savanorių pastangų ryškėja ir dar vienos srities specialistų trūkumas. Nors kerta Lietuvos-Baltarusijos sieną, migrantai atkeliauja iš įvairių šalių, kurių kiekviena pasižymi skirtinga kultūra ir kalba, todėl reikalingi ir vertėjai.

Šių kalbų vertėjų Lietuvoje beveik nėra

Stovyklose apgyvendinti daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tarp kurių yra bent tūkstantis vaikų. Migrantai, kurių kalba, kultūra ir religija nuo mūsiškės labai skiriasi, atkeliavę iš Irako, Irano, Afganistano, Pakistano ir kitų Azijos kraštų.

Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė anksčiau spaudoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje migrantų stovyklų jaučiamas informacijos trūkumas, o migrantai pasmerkti likti informacijos vakuume. Kalbėti su migrantais reikia apie viską – nuo kasdienių higienos ar sveikatos poreikių užtikrinimo iki psichologinių konsultacijų ir žmogaus teisių apsaugos klausimų. Tad akivaizdus ir vertėjų poreikis.

Reikalingi ne tik anglų ar rusų kalbos vertėjai, mat su kai kuriais migrantais galima susikalbėti šiomis kalbomis. Tačiau tikrai ne su visais. Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, tai yra arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis. Profesionalių vertėjų galinčių versti į šias kalbas Lietuvoje beveik nėra.

Pokalbiams pasitelkia „Google vertėją“

Kiekviename išmaniajame telefone yra bazinių ar įdiegtų programėlių, kurios leidžia akimirksniu išversti rašytinį ar sakytinį tekstą kita kalba. Telefonas padeda ne tik lietuvių kalba parašytą ar įskaitytą tekstą parašyti arabų ar kitų Azijos kraštų rašmenimis, bet greitai gali ir lietuviškai parašytą ar įskaitytą tekstą paversti į kitos kalbos šnekamąją formą. Lietuvos pareigūnai taip pat jau naudojasi „Google vertėju“ siekdami greičiau ir paprasčiau susikalbėti su migrantais. Tačiau ar iš tiesų „Google vertėjas“ gali padėti spręsti migrantų problemas?

Beveik neabejotina, kad žinantys, jog telefonu galima greitai ir nemokamai pasinaudoti, jei tik reikia vertimo, naudojasi būtent „Google vertėjo“ programėle.

Yra ir kitų mašininio vertimo įrankių, bet dažniausiai įprasti vartotojai jų nežino ir jais nesinaudoja. KTU mokslininkų atliekamame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte apie mašininio vertimo prieinamumą, priimtinumą ir išversto teksto kokybę nustatyta, kad nemaža dalis žmonių apskritai nežino, kas yra mašininis vertimas, nors labai gerai žino, kas yra „Google vertėjas“ arba dar geriau „Google Translate“. Visgi ir kitų šalių, ir KTU mokslininkai pastebi, kad daugelis žmonių pasitelkia mašininį vertimą su pernelyg dideliu pasitikėjimu.

Nors įvairiose mokslininkų ir kūrėjų ataskaitose teigiama, kad mašininis vertimas tam tikrose kalbų porose pastaraisiais metais beveik pasiekė žmogaus atlikto vertimo kokybę, visgi sparčiausiai tobulėja didžiųjų – kinų-anglų, anglų-vokiečių ir rusų-anglų – kalbų mašininio vertimo kokybė.

Deja, apie lietuvių kalbą to pasakyti negalima. Mašininėms vertyklėms apmokyti reikia didžiulių duomenų rinkinių. Lyginant su didelėmis ir populiariomis kalbomis, lietuvių kalba pralaimi. Nors anglų-lietuvių kalbų kombinacijoje ir galima tikėtis neblogo ar bent jau suvokimui pakankamo vertimo, taip nėra verčiant iš lietuvių kalbos į kitas, ypač mažesnes, ne tokias populiarias kalbas, ir atvirkščiai.

Mašininį vertimą formaliose situacijose naudoja ir kitos šalys

Neretai mašininis vertimas naudojamas ne tik kasdieninėse situacijose, darbo ir pramogų tikslais, bet pasitelkiamas ir didelės rizikos ar saugumo reikalaujančiose aplinkybėse, tokiose kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan.

Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad visai neseniai Australijos vyriausybės atstovai naudojosi mašininiu vertimu, komunikuodami su daugiakalbėmis Australijos bendruomenėmis didelės rizikos temomis – apie COVID-19.

Visgi Australijoje greitai susivokta, kad tokia praktika gali pakirsti migrantų ir pabėgėlių pasitikėjimą vyriausybės gebėjimais valdyti krizę. Greitai ir viešai vieno iš ministrų pripažinta, kad automatizuoto vertimo paslaugos gali būti nekokybiškos, vertimas netikslus, o kartais net ir pavojingas, nes kai kuriose kalbose net ir nedidelė smulkmena – praleista raidė ar tarpas – gali duoti priešingą reikšmę tekste.

Nors tiksliai nustatyti sunku, tačiau atlikus nemažai tyrimų su įvairių žanrų ir stilių tekstais, nustatėme, kad lietuvių-angų kalbų poroje mašininio vertimo tekstų kokybė akivaizdžiai geresnė.

Tuo tarpu anglų-lietuvių kalbų vertimo procese „Google vertėjas“ sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. teisingų sakinių, ir tik tada, kai tekstas yra nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Su kitomis kalbomis mašininio vertimo rezultatai ir išversto teksto kokybė yra dar prastesnė.

Pasikliauti mašininiu vertimu komunikuojant ypatingos svarbos ir jautriais klausimais su žmonėmis patiriančiais fizines, socialines, psichologines ir emocines problemas nėra nei etiška, nei saugu.

Šis komentaras yra asmeninė autorės nuomonė, už kurią LRT.lt redakcija neatsako.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.