Mokslas ir IT

2021.09.16 21:52

Mokslininkai apskaičiavo, kaip ir kada gali mirti mūsų Saulė: tai turėtų būti įspūdingas reginys, bet mes jau nebeegzistuosime

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.09.16 21:52

Iki Saulės mirties dar liko daug gražaus laiko, bet tai nereiškia, kad mokslininkai apie tai negalvoja. Jie jau apskaičiavo, kada maždaug tai nutiks, kaip atrodys ir kas tuomet laukia visos Saulės sistemos.

Saulė yra maždaug 4,6 milijardo metų senumo – toks amžius nustatytas matuojant kitus Saulės sistemos objektus, susiformavusius panašiu metu. Remdamiesi kitų žvaigždžių stebėjimais, astrofizikai spėja, kad savo gyvenimo pabaigą Saulė pasieks per ateinančius 10 milijardų metų.

Tačiau per tą laiką gali nutikti ir kitų dalykų. Manoma, kad per kitus 5 milijardus metų Saulė turėtų pavirsti raudonąja milžine. Jos branduolys susitrauks, tačiau išoriniai sluoksniai išsiplės, apimdami dalį Saulės sistemos planetų, o tarp jų ir mūsiškę, jeigu ji dar egzistuos.

Kaip rašo „Science Alert“, 2018 metais atliktame tyrime, publikuotame „Nature Atronomy“, buvo panaudotas kompiuterinis modelis, teigiantis, kad kaip ir 90 proc. kitų žvaigždžių, mūsų Saulė iš raudonosios milžinės pavirs baltąja nykštuke, o galiausiai taps planetiniu ūku.

Kai žvaigždė miršta, ji į kosmosą išskiria didžiulius kiekius dujų ir dulkių. Šios išmestos dulkės ir dujos dar bendrai vadinamos voku, kuris gali sudaryti net pusę visos žvaigždės masės. Tuomet atsidengia žvaigždės branduolys, kurio kuras išsenka ir jis galiausiai užgesta prieš visišką mirtį. Panašiai kaip širdis žmogaus organizme.

Įkaitęs branduolys priverčia visą išmestą dujų ir dulkių voką švytėti net 10 tūkstančių metų – nors mums šis laikotarpis atrodo ilgas, astronomijoje tai tik trumpas periodas. Štai kodėl planetinis ūkas yra matomas. Kai kurie iš jų yra tokie ryškūs, jog gali būti matomi iš neįtikėtinai tolimų atstumų, dešimčių milijonų šviesmečių, nors žvaigždės jau senų seniausiai nebėra, taip tyrime aiškino Mančesterio universiteto astrofizikas Albertas Zijlstra.

Prieš maždaug 30 metų astronomai aptiko kai ką ypatingo: patys ryškiausi planetiniai ūkai kitose galaktikose buvo maždaug vienodo ryškumo. Teoriškai tai reiškia, kad žiūrėdami į kitose galaktikose esančius ūkus, mokslininkai gali apskaičiuoti, kaip toli jie yra.

Duomenys parodė, jog tokia prielaida teisinga, tačiau modeliai tam prieštaravo, o tai kėlė nerimą mokslininkams nuo pat tada, kai buvo padarytas šis atradimas.

Pasak astrofiziko A. Zijlstros, senos, mažos masės žvaigždės virsta daug blyškesniu planetiniu ūku nei jaunos ir masyvios. Duomenys parodė, kad galima išgauti ryškų planetinį ūką iš tokių mažos masės žvaigždžių kaip Saulė, tačiau modeliai rodė, kad tai neįmanoma – niekas, mažesnis nei dviejų Saulės masių, nevirs pakankamai ryškiai matomu planetiniu ūku.

Tačiau 2018 metais mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, jog po to, kai į išorę išmeta voką, žvaigždės įkaista tris kartus greičiau, nei buvo nustatyta senesniuose modeliuose. Dėl to mažos masės žvaigždėms, kaip kad Saulei, yra lengviau suformuoti ryškų planetinį ūką. Mokslininkai nustatė, kad Saulė yra mažiausios įmanomos masės žvaigždė, galinti suformuoti matomą, nors ir blyškų, planetinį ūką. Bent keliais procentais mažesnės žvaigždės to padaryti nebegali.

Visgi, dėl vieno dalyko mes galime būti tikri – mirštant Saulei žmonės jau nebeegzistuos. Tiesą sakant, žmonijai liko maždaug milijardas metų. Taip yra todėl, kad Saulės ryškumas kiekvieną milijardą metų padidėja apie 10 proc.

Tai neskamba kaip labai didelis procentas, tačiau toks ryškumo didėjimas galiausiai sunaikins gyvybę Žemėje. Mūsų vandenynai išgaruos, o paviršius taps pernelyg karštas susiformuoti vandeniui. Manoma, kad taip nutiks kaip tik tuomet, kai Saulė pavirs raudonąja milžine.

Kai vanduo bus suskaidytas, vandenilis nukeliaus į kosmosą, o deguonis reaguos su paviršinėmis uolienomis. Kaip rašo „Live Science“, azotas ir anglies dioksidas greičiausiai taps pagrindiniais atmosferos komponentais – panašiai kaip ir Veneroje šiandien, nors nėra aišku, ar ir Žemės atmosfera taps tokia stora.

Jeigu žmonės sugalvos, kaip kolonizuoti Marsą, tai nepadės išvengti niūrios pabaigos, nes Saulei tapus raudonąja nykštuke, net Neptūnas, kurio vidutinė temperatūra įprastai yra -225 laipsniai Celsijaus, taps per karštas gyventi. Pasprukti būtų galima nebent tik į Plutoną ir kitas nykštukines planetas, kometas ir ledu padengtus asteroidus Koiperio juostoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt