Mokslas ir IT

2021.09.18 10:16

„Nekaltas prasidėjimas“: kaip rykliai dauginasi nesiporuodami?

LRT.lt2021.09.18 10:16

Neseniai visą pasaulį apskriejo žinia, kad akvariume Italijoje gyvenanti ryklio patelė atsivedė palikuonių nesusiporavusi su patinu. Ar „nekaltas prasidėjimas“ ryklių pasaulyje iš tiesų yra retas reiškinys, klausia „Deutsche Welle“ (DW).

Italijos Sardinijos saloje įsikūrusio „Cala Gonone“ akvariumo mokslininkai teigia, kad europinio kiauniaryklio patelė, kuri jau 10 metų gyvena uždarame akvariume kitų ryklio patelių apsuptyje, atsivedė jauniklį.

Akvariumo atstovai spaudai DW sakė, kad šiuo metu yra laukiama DNR analizės, kuri patvirtintų, kad tai, kas nutiko, yra partenogenezės atvejis, rezultatų.

Daugumos rūšių dauginimuisi reikalinga, kad kiaušinėlis būtų apvaisintas sperma. Tas galioja ir rykliams. Tačiau kai kurie gyvūnai gali susilaukti palikuonių patys. Tai vadinama partenogeneze.

Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „parthenos“, reiškiančio „nekaltas“, ir „genesis“, reiškiančio „gimimas“.

Italijoje užfiksuotas atvejis gali būti pirmas kartas, kai tokiu būdu pasidaugina nelaisvėje laikomi europiniai kiauniarykliai.

Visgi tai nėra pirmas partenogenezės atvejis ryklių pasaulyje – šis procesas buvo stebėtas daugelyje kitų ryklių rūšių.

Tačiau, kaip sako ryklių poravimosi įpročius tiriantis Čikagos Fieldo muziejaus mokslininkas Kevinas Feldheimas, tyrėjai vis dar negali pasakyti, kaip dažnai tai nutinka.

„Mes nežinome, ar tai dažnas reiškinys, nes tie keletas atvejų, su kuriais susidūrėme, dažniausiai fiksuoti akvariumuose“, – DW sakė K. Feldheimas.

Vieno Fieldo muziejaus mokslininkų tyrimo metu partenogenezės atvejų buvo nustatyta rajoms giminingų paprastųjų pjūklažuvių populiacijoje. K. Feldheimo teigimu, tai buvo pirmas kartas, kai nustatyta, kad stuburiniai gyvūnai, kurie paprastai dauginasi įprastu būdu, gali daugintis ir ne lytiniu būdu.

Iš kur atsiranda jaunikliai?

Kaip paaiškino K. Feldheimas, ryklių dauginimasis ne lytiniu būdu dažniausiai pasireiškia „automatine partenogeneze“ vadinamu procesu. Kiaušinėlių vystymosi metu vienas kiaušinėlis susidaro kartu su trimis redukciniais (poliniais) kūneliais.

Paprastai šie redukciniai kūneliai tiesiog reabsorbuojami patelės organizme. Partenogenezė įvyksta tuomet, kai vienas iš tokių redukcinių kūnelių turi tiek pat genetinės medžiagos kaip ir kiaušinėlis ir jį apvaisina.

Priežastis gali būti patinų trūkumas

2017 metais Australijos mokslininkai žurnale „Nature“ paskelbė tyrimą, kuriame buvo aprašytos dvi zebrinių ryklių patelės, susilaukusios jauniklių be patinų.

Per metus nuo tada, kai buvo atskirta nuo savo poros, vyresnė ryklio patelė jauniklių neatsivedė. Kitais metais į tą patį akvariumą buvo perkelta jos dukra iš ankstesnio poravimosi. Po dvejų metų motina atsivedė tris jauniklius, o jos dukra – vieną.

Mokslininkai mano, kad patinų trūkumas gali būti dauginimosi ne lytiniu būdu priežastis.

„Manome, kad gyvenimas be patino paskatina partenogenezę, – sakė K. Feldheimas. – Bet daugiau apie patį mechanizmą mes nieko nežinome.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt