Naujosios Zelandijos tyrėjai pirmadienį pranešė atkūrę pirmąsias įrašytas kompiuterio sugrotas melodijas – jas 1951 metais atliko britų kibernetikos pionieriaus Alano Turingo sukurta didžiulė elektroninė skaičiavimo mašina.
Įrašas, davęs pradžią įvairiems elektroninės muzikos aspektams, tokiems kaip muzikos sintezatoriai ir šiuolaikiniai elektroninės muzikos stiliai, prasideda nuo itin konservatyvios melodijos – Didžiosios Britanijos himno „Dieve, saugok karalių“ (God Save the King).
Pasak Kraistčerčo mieste įsikūrusio Kenterberio universiteto (UC) mokslininkų, šis kūrinys rodo, kad A. Turingas, geriau žinomas kaip ankstyvųjų kompiuterių kūrėjas ir analitikas, padėjęs per Antrąjį pasaulinį karą įveikti nacių šifravimo mašinų „Enigma“ kodą, taip pat buvo muzikos inovatorius.
„Naujus kelius pramynusiems Alano Turingo darbams 5-o dešimtmečio pabaigoje, kai kompiuteris buvo transformuotas į muzikos instrumentą, dažnai skiriama nepakankamai dėmesio“, – pažymėjo jie.
Kompiuterio atliekamos melodijos buvo įrašytos prieš 65 metus BBC transliavimo padalinio Skaičiavimo mašinų laboratorijoje, veikusioje Anglijos šiauriniame Mančesterio mieste.
Mašina, užėmusi didžiąją dalį laboratorijos cokolinio aukšto, buvo panaudota atlikti tris melodijas: „Dieve, saugok karalių“, vaikišką dainelę „Baa Baa Black Sheep“ ir Glenno Millerio svingo hitą „In the Mood“ (Nusiteikęs).
Visgi kai UC profesorius Jackas Copelandas ir kompozitorius Jasonas Longas ištyrinėjo 12 colių (30,5 cm) skersmens nitroceliuliozės laku padengtą plokštelę, buvo nustatyta, kad garso įrašas yra iškraipytas.
„Įrašo dažniai nebuvo tikslūs. Įrašas geriausiu atveju suteikė tik apytikrį vaizdą, kaip skambėjo kompiuteris“, – aiškino jie.
Tyrėjai padirbėjo „detektyvais“ ir atkūrė pirminį skambesį, pareguliavę greitį, kuriuo leidžiamas įrašas, taip pat panaikino dėl rašymo įrangos netobulumo atsiradusius trikdžius bei pašalinį triukšmą.
„Buvo nuostabus momentas, kai pirmąkart išgirdome Turingo kompiuterio tikrąjį garsą“, – J. Copelandas ir J. Longas nurodė tinklaraščio pranešime, paskelbtame Britų bibliotekos tinklalapyje.
Dviejų minučių garso įrašą galima rasti šioje nuorodoje.
Jame girdimos įvairios trumpos melodijos – sklindančios iš šiek tiek gergdžiančio ir dūzgiančio garsiakalbio.
Melodija vietomis stringa, o kai muzika nutilo atliekant Glenno Millerio kūrinį, pranešėja pakomentavo: „Mašinai aiškiai nenusiteikusi“.
Nors A. Turingas pirmasis užprogramavo kompiuterį atlikti muzikos garsus, jam mažiau rūpėjo komponuoti melodijas.
Šį darbą atliko vidurinės mokyklos mokytojas Christopheris Strachey, vėliau pats tapęs iškiliu programavimo pionieriumi.
Ch. Strachey prisiminė lakonišką A. Turingo komentarą, kai jis išgirdo, kaip jo mašina groja muziką.
„Geras šou“, – burbtelėjo jis.
A. Turingas buvo kibernetikos ir programavimo pradininkas, filosofas bei kriptologas, atlikęs esminį vaidmenį pastangose iššifruoti nacių „Enigma“ kodą.
Kaip vaizduojama „Oskarą“ laimėjusiame filme „Vaizduotės žaidimas“ (The Imitation Game), jis buvo teisiamas dėl homoseksualumo ir buvo priverstas sutikti, kad jam būtų atlikta cheminės kastracijos procedūra. A. Turingas nusižudė 1954-aisiais, būdamas 41 metų.
2013 metais karalienė Elizabeth II jį oficialiai reabilitavo.
