Mokslas ir IT

2021.09.12 22:03

LRT FAKTAI. Jie pasiskiepijo nuo COVID-19, tačiau mirė – kodėl?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.09.12 22:03

Specialistai sako, kad paskiepytų žmonių mirtys nuo COVID-19 – išskirtiniai atvejai. Tokių žmonių Lietuvoje šiuo metu suskaičiuota 57, rodo Statistikos departamento duomenys.

Ar skiepai nuo COVID-19 veiksmingi, jeigu vis tiek neišvengta mirčių? Toks teiginys sukelia nemažai diskusijų ir skatina abejoti vakcinomis. Prasidėjus masinei vakcinacijai, dar metų pradžioje sveikatos apsaugos specialistai tvirtino, kad skiepai nuo užsikrėtimo neapsaugos, tačiau apsaugos nuo sunkios ligos formos ir mirties. Šiandien jau yra pavyzdžių, kad tai nebėra tiesa.

Tenka rinktis tarp dviejų blogybių

Anesteziologas reanimatologas Jonas Lazauskas, Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovas, sako, kad atvejų, kai mirė pasiskiepiję nuo COVID-19 ligoniai, šioje ligoninėje buvo nedaug.

„Buvo sergančių sunkiomis ligomis, imunosupresinių ligonių, kuriems taikomas gydymas, veikiantis imuninę sistemą. Dėl gydymo jų antikūnai, susidarę po skiepo, medikamentų yra sunaikinami. Taip būna dėl vėžinių, onkologinių susirgimų, autoimuninių ligų. Žmonių, kurie yra išsekę, slaugomi, imunitetas veikia trumpiau“, – sakė J. Lazauskas.

Mediko teigimu, šiuo metu vėl kyla susirgimų banga ir ligoninėse plečiami COVID-19 skyriai. Jis tikisi, kad skiepas apsaugos nuo sunkių ligos formų.

Pasiskiepijus trukdoma susidaryti imunitetui nuo COVID-19 tiems žmonėms, kurie turi onkologinių susirgimų, autoimuninių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, kai gydoma hormonine terapija, išsėtinė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė, kitos jungiamojo audinio ir ląstelių ligos, netgi sunkios formos žvynelinė, kai skiriamas imunitetą veikiantis gydymas.

„Vaistai, kurie skiriami onkologinėms ligoms, chemoterapija naikina ir daug sveikų ląstelių. Šiuo atveju turime rinktis mažesnę blogybę, norėdami sustabdyti ligą, skiriame chemoterapiją, kuri naikina ir imunitetą – ir natūralų, ir įgytą su skiepais“, – aiškino gydytojas. J. Lazausko teigimu, yra ir autoimuninių ligų atvejų, kai imunitetas naikinamas biologine terapija, tam tikromis procedūromis, kai antikūnai išvalomi iš kūno, nes dėl didelės antikūnų gamybos puolami kiti organai ir ląstelės. Todėl šis gydymas veikia ir COVID-19 antikūnus.

Rizikos grupės

Šiandien sutariama, kad vakcina sumažina infekcijos riziką, tikimybę susirgti sunkiai ir mirti, tačiau nebetvirtinama, kad vakcinos efektyvios šimtu procentų. Vakcinacijos pradžioje kalbėta apie skirtingų vakcinų efektyvumą procentais, tai buvo nustatoma klinikiniais tyrimais, o dabar, įsibėgėjus visuotiniam skiepijimui, matyti, kad skaičiai pasikeitė.

Kas tie žmonės, kurie miršta nuo koronaviruso infekcijos, nors pasiskiepijo? Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad didelė dalis jų – itin senyvo amžiaus. LRT kalbinta Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad sunkios ligos eigos rizika kas septynerius metus padidėja du kartus.

„Tiesiog tokia imuninės sistemos savybė, kad su amžiumi imuninis atsakas būna ne toks efektyvus – vaikams būna stipresnis, jauniems žmonėms taip pat, o vyresniame amžiuje imuninė sistema, populiariai tariant, blogiau veikia“, – mokslininkės teigimu, vyresnių žmonių organizme antikūnų gaminasi mažiau, jie sparčiau nyksta.

Be to, vyresnio amžiaus žmones dažniau lydi antsvoris, širdies ir kraujagyslių ligos, o tai yra susirgimai, siejami su sunkesne ligos eiga. Vyresni žmonės turi ir riziką sirgti sunkiau.

Kita išskiriama grupė – žmonės, turintys sunkią imunosupresinę būklę, pavyzdžiui, tie, kuriems persodinti organai.

„Tai atskira žmonių grupė, jų imuninė sistema išreguliuota vaistais. Žmonės, kuriems persodinti organai, gauna imunosupresinį gydymą – specialių vaistų, slopinančių imuninę sistemą, kad persodintas organas nebūtų atmestas. Tie vaistai slopina visą imuninę sistemą“, – sakė A. Žvirblienė.

Šie žmonės yra jautresni bet kokioms infekcijoms ir blogiau reaguoja į vakciną. Būtent sunkios imunosupresinės būklės pacientams planuojama greičiau suleisti pastiprinamąją trečią vakcinos dozę.

Neįrodo, kad vakcinos neveikia

A. Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad pasiskiepijusių žmonių mirtys nerodo, kad vakcinos neveikia. Jau sukurti statistiniai modeliai rodo, kad be vakcinų pasaulyje COVID-19 aukų būtų buvę daug daugiau. Lietuvoje mirusiųjų nuo COVID-19 – daugiau nei puspenkto tūkstančio.

„Šitie skaičiai, kurie dabar yra Lietuvoje ir kitose šalyse, kaip tik rodo puikius vakcinų veiksmingumo rezultatus, nes apsauginis poveikis nuo mirties yra labai didelis“, – pabrėžia A. Žvirblienė.

Jos teigimu, Lietuvoje vakcina nuo mirties apsaugojo 96 procentus susirgusiųjų, nuo hospitalizacijos – apie 90 procentų.

Pasiskiepiję žmonės taip pat miršta nuo COVID-19. Lietuvos statistika rodo, kad tai gyventojai, kurių itin sunki imunosupresinė būklė, itin seni asmenys. Ekspertų teigimu, tokių žmonių imunitetas susidaro labai sunkiai dėl amžiaus arba sunaikinamas dėl kitų ligų gydymo.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt