Mokslas ir IT

2021.09.19 20:55

LRT FAKTAI. Dėmesio, nauja sąmokslo teorija – nė vienoje vakcinoje nėra šių nuodų

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.09.19 20:55

Daugybė žmonių Lietuvoje tiki, esą vakcinose yra toksiškos medžiagos – grafeno oksido, nors mokslininkai ir vakcinų gamintojai tikina, kad tai nėra tiesa. 

Toks teiginys plinta socialiniuose tinkluose, juo dalijasi ir žiniasklaidos kanalais prisistatantys puslapiai, buvęs dienraštis „Respublika“, taip pat puslapis „infa.lt“. Čia publikuojamas Gintaro Furmanavičiaus komentaras apie tai, kad vakcinose nuo COVID-19 esą yra grafeno oksido, kuris žaloja sveikatą.

Siūlo pažvelgti į vakcinų spalvą

Grafeno oksido nėra nė vienos vakcinos sudėtinių dalių sąraše, bet žinutės apie jį plinta nesustabdomai.

LRT.lt dažniausiai sutinkamus teiginius apie grafeno oksidą paprašė pakomentuoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkės, chemijos inžinerijos mokslų daktarės Noros Šlekienės, apsigynusios disertaciją apie būtent šią medžiagą.

Paprasčiausias plika akimi matomas įrodymas, kodėl, mokslininkės teigimu, vakcinose nėra šios medžiagos, yra tai, kad tokiu atveju vakcinos būtų rusvos arba juodos spalvos – taip atrodo šio junginio suspensija.

Tuo metu neretas socialinių tinklų komentatorius, skleidžiantis melagieną, tvirtina girdėjęs, esą skiepuose yra net 99,9 proc. grafeno oksido.

Anot mokslininkės, grafeno oksidasnet nenaudojamas medicinos preparatų gamyboje, nes dar nėra galutinai įsitikinta, kad ši medžiaga saugi.

„Dėl toksiškumo – grafeno oksidas yra mažai toksiška medžiaga visų pirma vien dėl to, kad ją sudaro anglies, vandenilio bei deguonies molekulės, kurių ir taip yra kiekvieno mūsų organizme. Net jeigu ir būtų panaudotas dėl nesuprantamų priežasčių vakcinų gamyboje, jis nelabai galėtų sukelti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai. Esant labai dideliam kiekiui – galbūt, kaip ir bet kuri kita medžiaga, naudojama netinkamai“, – mokslininkės teigimu, daug ankstesnių tyrimų parodė, kad grafeno oksidas ir jo struktūros mažai toksiškos ląstelėms, tačiau vis dar yra prieštaringų pranešimų, todėl grafeno oksidas medicinoje nenaudojamas.

2010 metais už grafeno sukūrimą buvo gauta Nobelio premija, tai ploniausia ir tvirčiausia medžiaga pasaulyje, ji sudaryta iš vieno sluoksnio anglies atomų.

Pasak LRT.lt pašnekovės, grafenas yra naudojamas telefono baterijose, jos pasižymi gera talpa, ilgaamžiškumu ir stabilumu. Netolimoje ateityje grafeną planuojama naudoti telefonų ekranų gamyboje dėl savo laidumo, stiprumo ir lankstumo – pasak jos, pakeitus turimus ekranus pagamintais iš grafeno bus galima pamiršti skilusius ar subraižytus ekranus.

Grafeno oksidas dėl savo savybių lengvai jungtis su daugybe kitų nanomastelio medžiagų leidžia kurti naujus išradimus vaistų pristatymo, vėžio terapijos, audinių inžinerijos, diagnostikos ir organizmų atvaizdų gavimo srityse. Tačiau visi grafeno oksido tyrimai kol kas atliekami tik mokslinių eksperimentų ir tyrimų lygmenyje.

N. Šlekienė atkreipė ir dėmesį, kad paniką sėjantys žmonės dažnai painiojasi savo teiginiuose: vienu atveju tvirtina, neva vakcinose yra grafeno oksido, kitais – grafeno, taip tekste daro ir G. Furmanavičius. Tai, pasak mokslininkės, yra visiškai skirtingos medžiagos.

Kaip apgauti skaitytojus

G. Furmanavičius savo tekste tvirtina besiremiantis „medicinos specialiste ir vaistų kūrimo eksperte Jane Ruby“. Tai skandalingais pareiškimais, kurie ne kartą buvo paneigti tarptautinės žiniasklaidos ir pačių vakcinų kūrėjų, pagarsėjusi amerikietė, kuri tvirtina esanti sveikatos ekspertė. Ji taip pat yra sakiusi, esą vakcinos paverčia kūną magnetu.

Visos šios melagienos sulaukė milijonų peržiūrų internete, greitai pasiekė ir Lietuvą.

N. Šlekienė, apžvelgusi straipsnį, ragina atkreipti dėmesį, kad klaidinama informacija dalijasi žmonės, pristatomi kaip ekspertai, mokslininkai, gydytojai, tačiau pasigilinus paaiškėja, jog jų žinios farmacijos srityje – abejotinos.

Pavyzdžiui, vienas iš mokslininkų, kurio „tyrimais“ remiasi G. Furmanavičius kalbėdamas apie vakcinas, išties yra profesorius, tačiau jo tyrimų sritis – agronomija. Melagienų skleidėjai remiasi net ne pačiu moksliniu tyrimu, o jo interpretacijomis, sklindančiomis su mokslu nesusijusiuose šaltiniuose.

„Akivaizdu, kad rezultatus analizavo žmogus, kuris nelabai turi toje srityje kompetencijos“, – melagienų skleidėjų cituojamą „tyrimą“ komentavo mokslininkė.

Pavyzdžiui, analizė, kuria pasirėmė ir G. Furmanavičius, iliustruota neva mokslinio tyrimo nuotraukomis – vaizdais, matomais pro mikroskopą, tačiau, kaip sakė N. Šlekienė, optiniu mikroskopu nanodalelių pamatyti neįmanoma, pateikti vaizdai yra greičiausiai kokių nors kitų medžiagų ar priemaišų, atsiradusių mėginio ėmimo metu. Be to, dauguma vaizdų, kuriuose rodomas neva grafenas arba grafeno oksidas, rodo rutuliuko formos daleles, kai grafenas savo forma primena dribsnius, atkreipė dėmesį LRT.lt pašnekovė.

„Tokie rezultatai klaidina, jie nėra publikuoti, nes neatitiktų moksliniams straipsniams keliamų reikalavimų“, – sakė LRT.lt pašnekovė.

Iškraipomas mokslas ir gimsta sąmokslo teorijos

Melagienų skleidėjai kėsinasi ne tik į mokslą. G. Furmanavičius pripažįsta, kad jo teiginius jau yra kritikavę faktų tikrintojai, ir siūlo sąmokslo teoriją, esą grafeno (arba grafeno oksido) naudojimas medicinos pramonėje yra Europos Sąjungos vykdomas projektas.

Tai jis tvirtina remdamasis internete rasta informacija apie „Graphene Flagship EU“ – tikrovėje tai tėra Europos Sąjungos grafeno tyrimų iniciatyva.

„Grafenas, grafeno oksidas ir kitos nanodalelės pastaruoju metu yra mokslininkus dominanti medžiaga dėl savo unikalių savybių, tokių kaip lankstumas, stiprumas, universalumas, pigumas, paprastas išgavimo būdas. Todėl nieko keisto, kad skiriama daug dėmesio įvairiems moksliniams tyrimams bei galimam pritaikymui skirtingose srityse, tarp jų ir medicinoje“, – sako mokslininkė.

Su G. Furmanavičiumi LRT.lt susisiekti nepavyko.

Grafeno ir grafeno oksido vakcinose nuo COVID-19 nėra, tai patvirtina informacija apie vakcinų sudėtines dalis. Nepaisant to, Lietuvą pasiekė sąmokslo teorija apie vakcinose slypinčius nuodus. Kaip teigia LRT.lt kalbinta chemijos inžinerijos mokslų daktarė Nora Šlekienė, šios medžiagos apskritai nėra naudojamos medicinoje, o teiginiai, kad jų galima rasti vakcinose, paremti tikrovės neatitinkančia informacija.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt