Mokslas ir IT

2021.09.01 22:02

Klimato kaita gali atverti tikrą pragarą, kurio neišvengs ir Lietuva – klimatologas pranašauja 40 laipsnių karštį

LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“, LRT.lt2021.09.01 22:02

Vasara pasibaigė: ji paženklinta rekordine kaitra, didžiuliais gaisrais, potvyniais. Neabejojama, kad tai – klimato kaitos pasekmės. Klimatologai prognozuoja, kad orų anomalijų tik daugės, o pokyčius matysime ir savo šalyje.

Klimato kaitos poveikį junta ir Lietuva

Pasak klimatologo Arūno Bukančio, artimiausiais metais temperatūra Lietuvoje gali pakilti ir iki 40 laipsnių Celsijaus. Jis sutiko, kad pandemija turėjo efektą klimato kaitai, tačiau jis – laikinas.

Vandenynų tyrinėtoja: jūros lygio kilimo sustabdyti jau nepajėgsime – pavojuje ne tik dalis miestų, bet ir valstybių

„2020-aisiais emisijos buvo sumažėjusios maždaug 7-8 proc., kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje, emisijų sumažėjimas siekė daugiau nei 30 proc. Bet šis trumpalaikis sumažėjimas nepadarė praktiškai jokio esminio poveikio atmosferoje esančių šiltnamio dujų koncentracijai. Jos toliau didėjo, nes kai kurių išsilaikymas skaičiuojamas netgi ne šimtmečiais, o tūkstantmečiais“, – LRT TELEVIZIJAI sakė klimatologas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat pabrėžė, kad klimato kaitos poveikį jau junta ir Lietuva. Nuo stichinių kaitrų ar liūčių kenčia ir žemės ūkis. Anot jo, prisitaikyti neužtenka – reikia mažinti efektą, daromą klimato kaitai, ir priminė, kad iki 2030 metų Lietuva planuoja trečdaliu mažinti iškastinio kuro naudojimą, o tai yra gerokai didesnės ambicijos, negu numatyta Europos Sąjungos mastu.

„Lietuva yra lašelis pasaulinės taršos jūroje, mes išmetame vos 0,004 proc. pasaulinės taršos, bet pripažinkime, kad neturime raminti savęs ir būti atsiskyrėliais. Atvirkščiai, mes kaip turtingiausias pasaulio žemynas, turime rodyti lyderystę, skatinti inovacijas. Būtent Europoje sukuriama labai daug inovacijų, susijusių su žaliosiomis investicijomis, aplinkosauga. Po to jos stipriai atpinga ir pritaikomos kituose žemynuose, kitose šalyse, kaip kad Indijoje, Pakistane ar Nigerijoje, kur yra daug gyventojų, o įperkamumas žymiai mažesnis negu pas mus. Todėl turime sau išsikelti daug aukštesnę kartelę, kad inovacijos gimtų čia ir pasklistų po pasaulį“, – dėstė S. Gentvilas.

Vandenynuose daugėja mirties zonų

Mokslininkai vieningai sutaria, kad planeta šyla gerokai greičiau nei bet kada anksčiau, nes dėl žmonių veiklos į atmosferą patenka labai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiau nei 90 proc. papildomos šilumos pastaruosius 40 metų sugeria vandenynai. Banginių tyrinėtoja Laura Stukonytė LRT TELEVIZIJAI teigė, kad tokios problemos kaip jūros lygio kilimas, sustabdyti jau nebegalime.

„Net ir nustojus į atmosferą leisti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, toliau matysime tą pagreitintą jūros lygio kilimą. Tai kelia rimtą pavojų daugybei pasaulio miestų ir net ištisoms valstybėms, tokioms kaip Nyderlandai. Jūra glemžiasi vis daugiau ir daugiau žmonių naudojamo ir apgyvendinto ploto, kas pradeda kelti socialines ir ekonomines problemas įvairiose pasaulio vietose“, – aiškino L. Stukonytė.

Vandenynuose taip pat atsiranda vis daugiau mirties zonų, skaičiuojama, kad per pastaruosius pusšimtį metų atsirado apie 400. Taip išeina, kad maždaug Europos dydžio plotas vandenynuose yra mirtinas. Anot L. Stukonytės, tokios zonos pirmiausia atsiranda dėl taršos bei klimato šiltėjimo.

„Tai ypač paveikia Baltijos jūrą, kur tos negyvosios zonos yra labai didelės. Susidaro zonos, kuriose nėra deguonies, todėl visi ten gyvenę organizmai, jeigu yra judrūs, gali palikti tas vietas, o jeigu ne, tiesiog miršta. Taip susidaro tokios zonos be gyvybės, kurios paveikia ne tik ekosistemą, bet ir žmogų, nes sumažėja žuvų ištekliai ir kiti mums svarbūs dalykai“, – kalbėjo banginių tyrinėtoja.

Pasak jos, kiekvienas gali stengtis sumažinti savo taip vadinamą anglies pėdsaką: mažinti elektros suvartojimą, valgyti mažiau mėsos, rečiau važinėti automobiliu arba bent jau tai daryti ne po vieną. Kuo daugiau žmonių bent šiek tiek pakeis savo įpročius, tuo efektas bus didesnis. Tačiau būtini didesnio masto veiksmai.

„Valstybės turi imtis priemonių, kad visiškai minimizuotų savo išmetamų dujų kiekį. Taip, kaip yra įsipareigojusios daryti Paryžiaus susitarime, kurio traukinys, panašu, jau truputį nuvažiuoja“, – tikino L. Stukonytė.

Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt