Mokslas ir IT

2021.09.14 21:48

Iš ilties galima sužinoti, kiek kilometrų gauruotasis mamutas nužingsniavo per gyvenimą

LRT.lt2021.09.14 21:48

Siekdami išsiaiškinti, kiek kilometrų gauruotieji mamutai vidutiniškai įveikdavo per gyvenimą, mokslininkai išanalizavo vieno šios rūšies atstovo ilties cheminę sudėtį, rašo BBC.

Tyrimai parodė, kad ledynmečiu gyvenęs žinduolis nukeliaudavo tokį atstumą, kurio užtektų du kartus apjuosti Žemės rutulį.

Gauruotieji mamutai buvo plaukuoti šiandieninių dramblių pusbroliai, klajoję šiaurinėse platumose šaltoje priešistorinėje pleistoceno epochoje.

Mokslininkų atliktas darbas parodė, kokie neįtikėtinai mobilūs buvo šie senoviniai padarai.

Be to, tam tikri cheminiai elementai, atsiradę iltyse dar mamutui esant gyvam, gali atlikti smeigtukų žemėlapyje funkciją ir parodyti, kur gyvūnas keliavo.

Sujungę šiuos du dalykus, tyrėjai išsiaiškino prieš 17 tūkst. metų Aliaskoje gyvenusio mamuto patino klajonių istoriją. Jo liekanos buvo rastos netoli šiaurinėje valstijoje esančių Brukso kalnų.

„Nuo gimimo iki mirties jie veda dienoraštį – visi įrašai atžymimi šių gyvūnų iltyse, – sako Aliaskos universiteto Šiaurės muziejaus direktorius, tyrimo bendraautorius dr. Patas Druckenmilleris. – Motina gamta, deja, nepasirūpino tokiais patogiais ir visą gyvenimą trunkančiais žmogaus gyvenimo įrašais.“

Per visą mamutų gyvenimą ant ilčių formuojasi nauji sluoksniai. Jas perpjovus išilgai, atsiveria viena ant kito dedamus ledų kūgelius primenančios juostos, pateikiančios nuoseklią mamuto gyvenimo chronologiją.

Visą gyvenimą trukusią gyvūno kelionę tyrėjai sudėliojo analizuodami skirtingus 1,7 m ilgio iltyje esančių cheminių elementų – stroncio ir deguonies – tipus arba izotopus. Jie buvo derinami su žemėlapiais, atvaizduojančiais izotopų variacijas Aliaskos teritorijoje.

Buvo nustatyta, kad per 28 gyvenimo metus mamutas įveikė 70 tūkst. kilometrų. Palyginimui, atstumas aplink Žemės rutulį ties pusiauju yra apie 40 tūkst. kilometrų.

Tyrimas taip pat suteikia daugiau informacijos apie šių nuostabių būtybių išnykimą. Taip plačiai klajojusių gyvūnų bandoms nepalankus buvo paskutiniojo ledynmečio pabaigoje prasidėjęs miškų skverbimasis į jų pamėgtas pievas. Tai apribojo jų klajonių plotą, todėl mamutai tapo lengvesniu grobiu įvairiems plėšrūnams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.