Mokslas ir IT

2021.08.18 21:47

Mokslininkas apie lietuviškąją koronaviruso atmainą: „Puntukas“ Lietuvoje jau išnyko

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2021.08.18 21:47

Virusus tyrinėjantis mokslininkas Gytis Dudas LRT RADIJUI sako, kad lietuviškoji „Puntuko“ atmaina savo kelią pradėjo centrinėje Afrikoje, iš kur per prancūzakalbes Europos šalis pateko į Lietuvą. Anot jo, nors mūsų šalyje „Puntuko“ ar „Anykščių šileliu“ vadinta atmaina jau nebeaptinkama, ji vis dar laikosi Belgijoje.

Paklaustas apie skiepų veiksmingumą, mokslininkas G. Dudas teigia, kad bet kuri dviejų dozių vakcina yra efektyvesnė už vienos dozės „Johnson & Johnson“ vakciną. Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad vienos dozės vakcina prasčiau apsaugo nuo hospitalizacijos ar net mirties.


„Visos dviejų dozių vakcinos, kurios šiuo metu yra licencijuotos Europos Sąjungoje (ES), yra itin efektyvios apsaugant žmones tiek nuo simptomatinės COVID-19 ligos, tiek nuo hospitalizacijos ar mirties. Lietuvoje populiari tapo „Johnson & Johnson“ vakcina, kuri yra vienos dozės. Nuo pat pradžių nereikėjo tikėtis, kad šios vakcinos efektyvumas bus bent arti tų dviejų dozių vakcinų.

Taigi, kalbant apie delta atmainą, tiek „Vaxzevria“, tiek „Phizer“, tiek „Moderna“ apsaugo ganėtinai gerai. Yra rikiuotė šių vakcinų, kurios jų yra šiek tiek geresnės už kitas, tačiau apsaugant nuo hospitalizacijos ir mirties tie skirtumai yra minimalūs ir eiliniam piliečiai jie neturėtų rūpėti“, – dėsto virusus tyrinėjantis mokslininkas dr. G. Dudas.

„Johnson & Johnson“ vakcinos taip pat nereikėtų bijoti, tačiau ji nebus tokia efektyvi, kaip po dviejų vakcinos dozių, tikina virusų tyrinėtojas. Anot jo, greičiausiai „Johnson & Johnson“ vakcina tokia populiari mūsų šalyje buvo dėl greitesnio galimybių paso įgijimo galimybės.

Iki šiol yra keturios koronaviruso atmainos, keliančios didesnį rūpestį. Tai alfa, beta, gama ir delta atmainos arba kitaip vadinamos „britiška“, „Pietų Afrikos“, „braziliška“ ir „indiška“ atmainos. Vienas dalykas, kuris tikrai pasitvirtino, tai kad alfa arba „britiškosios“ atmainos plitimas buvo tikrai intensyvus, sako G. Dudas.

„Tą matėme ir sekoskaitos pagalba visame pasaulyje, kur alfa atmaina tiesiog nušluodavo visas kitas atmainas į šalį. O štai beta arba „Pietų Afrikos“ atmainos atžvilgiu įvyko toks įdomus dalykas, kuris, man atrodo, panašiai vyksta ir su, dabar jau tenka išgirsti lambda atmaina, kur ji buvo pastebėta todėl, kad ji tapo dominuojančia Pietų Afrikoje. Tačiau jai pakliuvus į kitas šalis taip gerai jai nesisekė.

Mes kaip ir norėtume kad „Pietų Afrikos“ atmaina liktų tame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sąraše, bet panašu, kad vienintelis jos išskirtinumas yra tai, kad persirgus kitomis atmainomis, užsikrėsti būtent beta arba „Pietų Afrikos“ atmaina yra žymiai lengviau, – tikina mokslininkas. – Kažkokio efektyvesnio plitimo nebuvo.“

Pasak virusų tyrinėtojo, viena iš atmainų jau gali būti išnykusi. „Žinome, kad alfa atmaina tikrai plinta efektyviau, o delta plinta dar efektyviau negu alfa atmaina. Gama, vadinamoji „braziliškoji“ atmaina, šiek tiek prasčiau plinta, nei alfa, tačiau iki šiol nėra labai plačiai paplitusi. Kiek žinau, labai gali šiuo metu būti, kad beta, vadinamoji „Pietų Afrikos“, atmaina jau gali būti išnykusi“, – intriguoja G. Dudas.

Anykščiuose ir kituose miestuose taip pat buvo aptikta dar viena koronaviruso atmaina. Tai B.1.620 atmaina arba Lietuvos spaudoje geriau žinoma kaip „Puntukas“, „Anykščių šilelis“, „Anykščių“ ar tiesiog „lietuviška“ atmaina. Mokslininkas sako, kad šios atmainos istorija, kurią pavyko atkurti sekotyros pagalba, prasideda tolimame centrinės Afrikos regione.

„Gali būti, kad viskas prasidėjo Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR). Tuomet ši atmaina per pasienį pateko į Kamerūną. O Kamerūnas yra žymiai turtingesnė šalis, kuri turi daug daugiau skrydžių į Europą. Kamerūnas palaiko ganėtinai tamprius ryšius su buvusiomis kolonijinėmis šalimis, pirmiausia su Prancūzija. Taigi, ši atmaina per skrydžius pateko į Prancūziją, Belgiją ir Šveicariją – pagrinde į prancūzakalbes šalis, – pasakoja virusų tyrinėtojas. – Iš tų šalių vėliau ta atmaina pateko ir į Lietuvą.“

Anot G. Dudo, mūsų šalyje vadinamoji Puntuko atmaina išsilaikė neilgai, tačiau vis dar aptinkama Belgijoje. „Tiesą sakant, į Lietuvą ši atmaina pateko du kartus. Vienas iš atvejų buvo keliautojas, kuris labai atsakingai susirgęs izoliavosi ir toliau mes nematėme tos infekcijos grandininio paplitimo. Ta grandinė, kuri pakliuvo į Anykščius, išties paplito nepaisant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVCS) taikytų įvairių ribojimų, papildomo testavimo ir panašiai.

Mes manome, kad Lietuvoje B.1.620 yra išnykusi – jos nematėme jau nuo birželio pabaigos. Tačiau ji vis dar šiek tiek laikosi Belgijoje. Ten dar rugpjūčio pradžioje buvo pastebėta keletas sekų, tačiau, panašu, kad anksčiau ar vėliau ji išnyks. Daug kas priklauso ir nuo to, kas dėsis Afrikoje“, – sako virusus tyrinėjantis mokslininkas G. Dudas.

Viso pokalbio su G. Dudu klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt