Mokslas ir IT

2021.08.15 22:19

Klimato kaitos ataskaitos autorius piešia niūrią ateitį: kad ir kaip greitai mažinsime emisijas, jūros lygis 2050 m. jau yra nulemtas

Tadas Paškevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.08.15 22:19

Pirmadienį Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbta ataskaita išsklaidė bet kokias abejones: žmogaus veikla daro įtaką klimato kaitai. Tokią išvadą padarė 230 pasaulio mokslininkų, o ataskaitos santrauką politikams patvirtino delegatai iš 195-ių valstybių. Pasak ataskaitos, Paryžiuje 2015 m. sutarta pusantro laipsnio atšilimo riba nuo priešindustrinių laikų bet kokiu atveju bus pasiekta. Tiesa, dar įmanoma ties ja ir sustoti ir išvengti blogiausių scenarijų.

Tačiau kai kurie pokyčiai jau negrįžtami: jūrų lygis toliau kils kelis šimtmečius, o iki 50-ųjų Arktis sulauks bent vienos vasaros be ledo.

„Neabejotina, kad žmonės padarė įtaką atmosferos, vandenynų ir žemės atšilimui.“ Jau pirma šią savaitę paviešintos klimato kaitos ataskaitos eilute pasaulio mokslininkai nepaliko vietos dvejonėms dėl visuotinio atšilimo. Jų dar būta praeityje – paskutinį kartą Jungtinėms Tautoms paskelbus tokią ataskaitą vietoj „neabejotina“ vartoti žodžiai labai tikėtina tikėtina“. Dabar tai laikoma faktu.

„Šia ataskaita pasakoma: mes keičiame klimatą negrįžtamai. Darome žalą, dėl kurios ateities kartos susidurs su socio-ekonominiais sunkumais, daug didesniais, nei susiduriame mes“, – sakė Paulo Artaxo, San Paulo universiteto fizikas, ataskaitos autorius.

Drąsiai sieti žmonių veiklą su klimato kaita dviem šimtams su ataskaita dirbusių ekspertų leidžia 14 tūkst. dokumente cituojamų mokslinių tyrimų. Tą rodo ir akyse blogėjanti padėtis: miškų gaisrai Graikijoje, kitose Balkanų šalyse, Turkijoje, Italijoje, Kalifornijoje, Sibire, Alžyre, potvyniai Kinijoje, Vokietijoje, Turkijoje, šios savaitės naujienos apie Europos karščio rekordą.

Pagrindinė klimato kaitos priežastis – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Anglies dvideginio koncentracija atmosferoje – didžiausia per du milijonus metų, metano – per 800 tūkst. Vadinasi, tokio šių dujų kiekio nebuvo susikaupę net per įvairius, natūralius klimato pokyčius pastaraisiais šimtais tūkstančių metų.

Žemės temperatūra jau pakilo vienu laipsniu, lyginant su priešindustriniais laikais ir tai įvyko greičiausiu tempu per 2000-ius metų. Pasekmės: dažniau ir smarkiau pasireiškia gamtos stichijos.

„Į atmosferą pumpuojamas „dopingas“. Dėl to dažniau nei anksčiau vyksta ekstremalūs klimato reiškiniai: rekordinė temperatūra, sausros, miškų gaisrai, kaip Graikijoje ar Kalifornijoje. Atmosferoje taip pat daugiau vandens garų, dėl jų kilo potvyniai vidurio Europoje, Kinijoje. Deja jie nusinešė daug gyvybių“, – komentavo Petteri Taalas, Pasaulio Meteorologijos organizacijos generalinis sekretorius.

Karščio bangos anksčiau fiksuotos kartą per pusšimtį metų, o dabar – kas dešimtmetį. Potvynių jūrų pakrantėse nuo septintojo dešimtmečio padvigubėjo. Galingų sausrų pusantro karto daugiau. Mokslininkai sutinka: šios tendencijos išliks, tačiau jų stiprumas priklausys nuo to, kiek toliau žmonija terš orą.

Ataskaitoje pateikiami scenarijai apskaičiuoti pagal skirtingas teršalų emisijas. Deja, ir pagal optimistiškiausią jų, klimatas atšils bent pusantro laipsnio Celsijaus, lyginant su priešindustriniais laikais, – ribos, dėl kurios tarptautinė bendruomenė 2015 m. sutarė Paryžiuje.

„Ataskaita parodo: pagal visus scenarijus, visuotinis atšilimas pasiektų ir pralenktų pusantro laipsnio ribą per dvidešimt metų. Jei emisijos būtų staigiai sumažintos, temperatūra amžiaus viduryje vis tiek pakiltų apie pusantro laipsnio, bet amžiaus pabaigoje sumažėtų“, – minėjo Valerie Masson-Delmotte, P. S. Laplace’o instituto mokslininkė, ataskaitos autorė.

Tačiau reikalingi pokyčiai nevyksta. Anot Jungtinių Tautų ekspertų, dabar judama link to, kad klimatas sušils dviem-trimis laipsniais. Ir nors viltis gyva, laikas senka. Skaičiuojama, kad užtektų dar dešimtmetį orą teršti dabartiniais tempais ir Paryžiaus susitarimo tikslas taptų nepasiekiamas. Anot ekspertų, kiekviena dešimtoji laipsnio Celsijaus svarbi, norint sumažinti ekstremalių klimato reiškinių dažnumą ir stiprumą ateityje. Tiesa, sustabdyti kai kurių dalykų jau nebeįmanoma.

„Jūrų lygis apie 2050 m. jau yra nulemtas. Kad ir kaip greitai mažinsime emisijas, iki amžiaus vidurio jūros pasaulyje pakils vidutiniškai 15-30 centimetrų“, – teigė Bobas Koppas, ataskaitos autorius.

To priežastys: tirpstantys ledynai, nuo šilumos mažėjantis vandens tankis ir vandenynų dugnų šiltėjimas. Mokslininkų teigimu, jūrų lygis kils dar šimtus metų.

Kaip ir tai, kad per artimiausius trisdešimt metų sulauksime bent vienos vasaros Arktyje, kai šios ledas visiškai ištirps. Vidutinė vandenyno temperatūra Arktyje nuolat kyla nuo aštuntojo dešimtmečio ir yra aukščiausia per tūkstantį metų. Šiame regione klimatas keičiasi dvigubai sparčiau nei vidutiniškai planetoje.

„Akivaizdu: turime didinti ambicijas, kad sušvelnintume tai, kas vyksta. Lapkritį Glazge vyksianti 26-oji klimato kaitos konferencija bus kritiškai svarbi“, – pridūrė P. Taalas.

Konferencija laikoma svarbiausiu susitikimu dėl klimato kaitos per šešerius metus. Pasaulio lyderiai Škotijoje aptars nuo Paryžiaus susitarimo padarytą pažangą ir pristatys savo šalių ambicijas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Viena svarbiausių ataskaitos žinių: ateities istorija dar neparašyta ir pats blogiausias klimato kaitos scenarijus dar išvengiamas. Prisiminkime praeitį, 2015 m. Paryžiuje pasaulio lyderiai susirinko ir pažadėjo padaryti viską, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais, bandydami pasiekti pusantro laipsnio ribą. Ataskaita rodo, kad tai dar įmanoma, nors galimybės greitai menksta“, – sakė Alokas Sharma, 26-osios JT klimato kaitos konferencijos prezidentas.

Nors beveik visos valstybės priklauso Paryžiaus susitarimui, esminio pokyčio kol kas nepasiekta. Iškastinio kuro deginimo atsisakoma ir prie žalesnės energijos pereinama lėtai. Skurdžios šalys nenori nustoti teršti, nes taip aukotų ekonomiką.

Du didžiausi pasaulio teršėjai žada nustoti tai darę, bet tik per kelis dešimtmečius. Kinija teigia 2060-aisiais išmesianti tik tiek anglies dvideginio, kiek galės pati sugerti. Jungtinės Valstijos tikina padarysiančios tą patį iki 2050-ųjų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt