Mokslas ir IT

2021.09.12 13:12

Gyvybės už Žemės ribų ieškantys mokslininkai turi prastų žinių dėl Jupiterio palydovo – pasiekti geidžiamą informaciją beveik neįmanoma

Kastytis Zubovas, „Konstanta 42“2021.09.12 13:12

Jupiterio palydovas Europa yra viena įdomiausių vietų gyvybės paieškoms už Žemės ribų. Popaviršiniame jo vandenyne vyksta įvairios sudėtingos cheminės reakcijos, tad gali būti užsimezgusi ir gyvybė.

Bet pasiekti vandenyną, esantį po keliolikos ar keliasdešimties kilometrų storio dangalu, neįmanoma, tad mokslininkai vis ieško būdų, kaip gauti informacijos apie vandenyną iš Europos paviršiuje esančių pėdsakų.

Pro ledą veržiasi geizeriai – būtent iš jų ir žinome apie intriguojančią vandenyno cheminę sudėtį. Dalis geizerių medžiagos nusėda Europos paviršiuje, tad jį turėtų dengti vandenyno ledas ir galimi biopėdsakai – gyvybinių procesų sukurtos molekulės.

Bet Europa skrieja Jupiterio magnetosferoje, tad ją nuolatos talžo energingų dalelių srautai. Šios dalelės lengvai suardo daugumą molekulių, taigi pačiame paviršiuje jų nerasime. Planuojant misijas į Europą, dažnai vertinama, kad biopėdsakų reikėtų ieškoti keleto centimetrų gylyje – ten energingos magnetosferoje įgreitintos dalelės neturėtų prasiskverbti.

Visgi naujo tyrimo išvados teigia ką kitą – biopėdsakų neverta tikėtis net viršutiniuose 30 centimetrų Europos paviršinės medžiagos. Tokį skaičių mokslininkai gavo, apskaičiavę, kaip dažnai į Europą pataiko įvairios kosminės dulkės.

Mikrometeoritų smūgiai reguliariai sujaukia viršutinius Europos sluoksnius – šis procesas vadinamas „smūgine sodininkyste“ (angl. impact gardening). Per dešimtis milijonų metų sujaukiamas maždaug 30 centimetrų storio sluoksnis, taigi biopėdsakai greičiausiai sunaikinami iki tokio gylio.

Iš kitos pusės, jaunų kraterių dugnas, nors ir pažeistas radiacijos, greičiausiai turi mažesnį sujauktos medžiagos sluoksnį, taigi tokios vietos gali būti tinkamiausios biopėdsakų paieškoms. Apie smūginę sodininkystę Europoje ir kituose kietą paviršių turinčiuose dangaus kūnuose kalbama jau senokai, bet šis darbas – pirmasis, kuriame detaliai įvertintas realistiškos mikrometeoroidų populiacijos poveikis šiam palydovui.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt