Mokslas ir IT

2021.07.31 09:10

Specialistai apie Lietuvos vietą kibernetinio saugumo reitinge: tai labai aukštas įvertinimas, tačiau namų darbų dar yra daug

Justė Urbonaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.07.31 09:10

Lietuva atsidūrė pasaulinio kibernetinio saugumo reitingo dešimtuke, tačiau specialistai šioje srityje dar įžvelgia daug trūkumų. Vienas jų, kaip LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Darius Štitilis, yra tam tikros koncepcijos, strategijos dėl vaikų apsaugos Lietuvos elektroninėje erdvėje nebuvimas.

Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (JT ITU) sudarytame pasaulio kibernetinio saugumo reitinge Lietuva užėmė šeštąją vietą, o Europoje liko ketvirta. Pirmoji vieta atiteko Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV). Reitinge Lietuva pralenkė tokias valstybes kaip Prancūzija, Japonija bei Kanada.

Labai aukštas įvertinimas

Pagrindinis šio vertinimo tikslas yra atskleisti, kokias pastangas šalis deda, siekdama pagerinti savo kibernetinį saugumą.


Specialistai teigiamai vertina ITU Lietuvai skirtą aukštą vietą pasaulinio kibernetinio saugumo reitinge. Tuo pačiu MRU profesorius D. Štitilis pažymi, jog kibernetinio saugumo reitinge jau būti viduriniosiose pozicijose yra gerai. „Jau vien toms šalims, kurios yra viduriuke, yra gerai. O dabar žinome, kad Lietuva yra tokio reitingo 10-tuke. Tai tikrai yra labai aukštas įvertinimas“, – džiaugiasi D. Štitilis.

Kibernetinio saugumo reitingas nustatomas atsižvelgiant į penkis vertinimo kriterijus. Jie yra sudaryti iš skirtingų klausimų, kaip antai, kokius įstatymus, susijusius su kibernetiniu saugumu, turi šalis, ar šalis vykdo kibernetinio saugumo pratybas, ar šalies aukštajame moksle yra siūlomos atitinkamos studijų programos. Atsakius į klausimus, šalis surenka tam tikrą balų skaičių, pagal kurį užima atitinkamą vietą reitinge.

Mes turime išmokti, kaip reikia elgtis saugiai. Čia taip pat, kaip savo laiku mes pripratome prie automobilio, kad nepapultume po ratais. Tai čia lygiai toks pat etapas.

V. Škarnulytė

Nors Lietuva atsidūrė tikrai aukštoje šio reitingo pozicijoje, profesorius D. Štitilis teigia, kad pasitempti kibernetinio saugumo srityje mūsų šaliai dar tikrai yra kur. „Lietuva ir pirmauja pagal kai kuriuos klausimus, ir kai kur, matosi, kad turi trūkumų. Pavyzdžiui, „Ar turite nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją?“ Taip, 2018 metais tokia strategija buvo priimta, bet, kita vertus, Lietuvoje nėra tam tikros koncepcijos, strategijos dėl vaikų apsaugos elektroninėje erdvėje, – pastebi jis. – Taip pat tarpvalstybiniai susitarimai dėl kibernetinio saugumo galėtų aktyviau būti vystomi ir panašiai.“

Daugėja kibernetinių atakų

Kaip pažymima „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“, pastaruoju metu dėl pandemijos išaugo kibernetinių atakų skaičius Lietuvoje. Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius atkreipia dėmesį į skirtingus kibernetinių įsilaužimų tikslus.

„Tai čia reikia turbūt suprasti, kad tie programišiai, kurie taikosi, yra skirtingi. Tai jeigu gyventojai, tai yra turbūt dažniausiai pavieniai piktavaliai arba nusikalstamos grupuotės, siekiančios pelno. Jeigu kalbame apie valstybės institucijas ir kritinius sektorius, tai į juos taikosi jau valstybių remiamos grupuotės. Ir štai čia tikslas yra jautri informacija, kartais ir veiklos trikdymas“, – sako M. Abukevičius.

Norint išvengti tokių kibernetinių išpuolių masto, svarbu suprasti, kas gi iš esmės yra internetinė erdvė. Kibernetinio saugumo ekspertė Vilma Škarnulytė teigia, kad internetinę erdvę sudaro žmonių tarpusavio santykiai. „Kibernetinis saugumas yra apie tai, kad tie santykiai būtų saugūs, – sako V. Škarnulytė. – Mes turime išmokti, kaip reikia elgtis saugiai. Čia taip pat, kaip savo laiku mes pripratome prie automobilio, kad nepapultume po ratais. Tai čia lygiai toks pat etapas.“

Kibernetinė higiena yra tokia pat pilietiškumo raiška, kaip ir dalyvavimas rinkimuose.

R. Katinaitė

Kibernetinės saugos ir švietimo trūkumą pastebi ir informacines sistemas bei kibernetinę saugą studijuojantis Jokūbas Dargis. Studentas laisvalaikiu tvarko internetinius puslapius. „Štai mažos įmonės užsisako kažkokį projektą. Joms yra sukuriamas interneto puslapis arba kažkokia sistema. Ir štai tas puslapis arba sistema taip ir paliekama, ji neprižiūrima. Galbūt nėra tam lėšų?“ – svarsto J. Dargis.

Tačiau pašnekovas čia pat pastebi, kad kol kažkas neatsitinka blogo įmonės svetainei, tol nieko ir nėra daroma, o susizgrimbama tik įvykus kibernetiniam išpuoliui.

Kibernetinė higiena – pilietiškumo raiška

Kodėl saugoti duomenis ir suprasti, kad kibernetinė sauga yra taip svarbu, svarsto ir politikos mokslų studentė Rugilė Katinaitė. Pasak jos, kibernetinė higiena yra tokia pat pilietiškumo raiška, kaip ir dalyvavimas rinkimuose.

„Dėl to, kad tu nesaugosi duomenų, nukentėti gali ir aplinkiniai, – tikina R. Katinaitė. – Mes dažnai kalbame, ką gali padaryti institucijos, ką gali padaryti įvairios įmonės, verslai, kaip jie turi saugoti mūsų duomenis, tačiau mes taip pat turime galvoti, kaip mes patys elgiamės internete, kokius mes veiksmus darome. Tai yra tas pats pilietiškumas.“

Kibernetinio saugumo ekspertė V. Škarnulytė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu kritiškai vertinti naują informaciją. Ją būtina tikrinti ir nenaudoti pernelyg lengvų slaptažodžių.

Reiktų ieškoti kažkokių sau būdingų asociacijų. Pavyzdžiui, jei jums „š“ raidė asocijuojasi su šešetu, tai slaptažodžio kūrime galite naudoti šešeto simbolį.

V. Škarnulytė

„Slaptažodžius reiktų rinktis sudėtingus, kad jie nebūtų lengvai atspėjami. Juose turėtų būti tiek didžiosios, tiek ir mažosios raidės, skaičiai bei specialieji simboliai. Reiktų ieškoti kažkokių sau būdingų asociacijų. Pavyzdžiui, jei jums „š“ raidė asocijuojasi su šešetu, tai slaptažodžio kūrime galite naudoti šešeto simbolį“, – pataria kibernetinio saugumo ekspertė.

Specialistai sako, kad visuomenė vis labiau rūpinasi kibernetine sauga. Tačiau, kadangi šis procesas yra tęstinis, svarbu, kad vartotojai suprastų, jog tuo rūpintis reikės nuolat.

Reportažo apie kibernetinį saugumą klausykitės ir radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.