Mokslas ir IT

2021.07.29 20:03

Manote, kad jūsų šuo dalintųsi su jumis savo ėdalu? Turime jums prastų naujienų

LRT.lt2021.07.29 20:03

Jei kada nors esate artimiau bendravę su šunimi, naujieji šunų elgesio tyrimai neturėtų jūsų nustebinti. Mokslininkai nustatė, kad „geriausias žmogaus draugas“ nebūtinai bus linkęs dalintis su savo „draugu“ gardžiais užkandžiais, net jei pats iš to „draugo“ jų bus gavęs, rašo „Science Alert“.

Gyvūnų elgsenos tyrėjus tai visgi šiek tiek nustebino, nes anksčiau buvo nustatyta, kad šunys dalijasi ėdalu su kitais šunimis ir įvairiais kitokiais būdais padeda žmonėms. Naujojo tyrimo išvados rodo, kad, kalbai pasisukus apie ėdalą, mūsų bičiuliai gali staiga nebepuoselėti tokių šiltų jausmų žmonėms.

Seniai žinoma, kad šunims būdingas prosocialus elgesys – jie padeda kitiems, atsidėkoja už paslaugas. Visa tai logiška, nes jie – socialūs gyvūnai. Tokioms gyvūnų socialinėms grupėms geriausiai sekasi, kai jų nariai padeda vieni kitiems.

Bet kiek tokios jų pagalbos galima tikėtis? Norėdami tai išsiaiškinti, veterinarijos srities mokslininko Jimo McGetricko iš Vienos veterinarijos universiteto vadovaujami tyrėjai sukūrė eksperimentą, kurio tikslas – nustatyti, ar šunys padės žmogui gauti maisto.

Vykdydami du skirtingus eksperimentus, jie išmokė 37 naminius šunis naudotis maisto dozatoriumi, kuris atidaromas paspaudus mygtuką. Kai šunys išmoko atidaryti dozatorių, mygtukas buvo padėtas atskirame atitvare už vielos tinklo tvoros.

Pirmajam eksperimentui šuo dvi dienas dirbo su dviem nepažįstamais žmonėms. Pirmąją dieną žmogus sėdėjo atitvare, kuriame buvo veikiantis ir neveikiantis mygtukai. Jis reguliariai spausdavo veikiantį mygtuką, kad parūpintų šuniui ėdalo.

Kitą dieną kitas žmogus atsisėdo šalia neveikiančio mygtuko – veikiantis irgi buvo matymo lauke – ir reguliariai jį spaudė. Tačiau ėdalas tiekiamas nebuvo.

Vėliau žmogus ir šuo apsikeitė vaidmenimis. Žmogus atsidūrė aptvare su maisto dozatoriumi, o šuo – su mygtuku.

Antrasis eksperimentas iš esmės atkartojo pirmąjį, išskyrus tai, kad aptvare buvo tik vienas mygtukas ir padėti nelinkęs žmogus jo tiesiog niekada nespaudė. Kitas skirtumas buvo tai, kad šuo galėjo atsidėkoti žmogui už parūpintą ėdalą tą pačią dieną, o ne skirtingomis dienomis.

Tyrėjai nustatė, kad tai, ar žmogus padėjo šuniui gauti ėdalo, ar ne, neturėjo jokios įtakos šuns elgesiui.

Tai taip pat neturėjo jokios įtakos tam, kaip laisvo žaidimo už eksperimento aplinkos ribų metu šuo sąveikavo su žmogumi.

Tikėtina, kad tam yra ir kitų priežasčių. Galbūt šunys nesuprato, koks vaidmuo tenka mygtuką spaudžiantiems žmonėms ir kaip tai siejasi su ėdalu. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės paprastai šunims tiekia ėdalą, o ne atima jį iš jų, gali būti, kad jie tiesiog nesuprato apsikeitimo vaidmenimis.

Visgi atliekant panašius tyrimus, kurių metu, pasitelkus ėdalą, buvo tikrinamas šunų pasirengimas padėti kitiems šunims, šunys pademonstravo esantys pasirengę padėti, todėl, tyrėjų manymu, mažai tikėtina, kad tik dėl eksperimento eigos nesuvokimo jie atsisakė maitinti žmones.

„Apibendrinant galima pasakyti, kad šio tyrimo metu šunys nebuvo linkę atsimokėti geru už žmogaus suteiktą pagalbą, o laisvo bendravimo seansai parodė, kad jie neteikia akivaizdžios pirmenybės ir nerodo didesnio prielankumo juos šėrusiam žmogui“, – rašoma tyrimo išvadose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.