Mokslas ir IT

2021.08.30 10:44

Tūkstantmečių senumo purve rastas nežinomos kilmės senovės žmogaus genomas

LRT.lt2021.08.30 10:44

Tūkstantmečius po urvo asla pragulėjusiame puodelyje su purvu ką tik buvo rastas senovės žmogaus genomas, rašo „Science Alert“.

Analizė atskleidė paskutinio ledynmečio laikais, prieš 25 tūkst. metų, gyvenusios moters pėdsakus. Nors labai nedaug apie ją žinome, šis radinys yra reikšmingas mokslo laimėjimas – galimybė nustatyti senovės žmonių populiacijas, net tais atvejais, kai nerandama kaulų.

Mėginyje taip pat rasta tam tikrų vilkų ir stumbrų rūšių DNR, kurias tarptautinė mokslininkų komanda sugebėjo kontekstualizuoti, atsižvelgdama į jų populiacijos istoriją.

„Mūsų rezultatai, – rašė jie savo darbe, – suteikia naujų įžvalgų į šių trijų vėlyvojo pleistoceno rūšių genetines istorijas ir parodo, kad tiesioginė nuosėdų DNR sekoskaita gali suteikti duomenų apie protėvius ir filogenetinius ryšius.“

Daugelyje archeologinių vietų galima rasti daugiau hominidų veiklos įrodymų nei vien kaulai. Viena iš tokių vietų yra Satsurblia urvas Sakartvele. Artefaktai, kaip antai akmeniniai įrankiai, laiko išbandymams kur kas atsparesni nei kaulai, todėl tai neturėtų stebinti. Visgi senovės žmonės šį urvą naudojo tūkstančius metų, tačiau iki šiol buvo sekvenuotas tik vieno, prieš 15 tūkst. metų čia gyvenusio, žmogus genomas.

Evoliucijos biologo Pere`o Gelabert`o ir archeologo Rono Pinhasi iš Vienos universiteto Austrijoje vadovaujama mokslininkų grupė Satsurblia urve ieškojo aplinkos DNR. Jie surinko šešis dirvožemio mėginius ir atsargiai juos persijojo, ieškodami genetinės medžiagos pėdsakų.

Tuos pėdsakus mokslininkai rado mitochondrijų DNR pavidalu. Fragmentiški ir neišsamūs, tačiau kruopščiai sujungti į viena, jie suteikė pakankamai naujos informacijos apie kažkada regione gyvenusius žmones.

Pirmiausia, moteris. Buvo atkurta tik nedidelė jos genomo dalis, tačiau iš jos tyrėjai galėjo padaryti išvadą, kad ji priklausė iki šiol nežinomai šiuolaikinių žmonių grupei. Šiuo metu ši grupė jau išnykusi, tačiau, kaip nustatyta senąjį genomą palyginus su dabartinių žmonių genomais, ji dalyvavo formuojantis šiandieninei Europos ir Azijos populiacijai.

Vilko genomas, mokslininkų teigimu, taip pat priklauso iki šiol nežinomai, dabar jau išnykusiai rūšiai. Tai rodo, kad paskutinio ledynmečio pabaigoje vilkų populiacija stipriai keitėsi, o tokios rūšys kaip ši visiškai išnyko maždaug prieš 11 tūkst. metų.

Stumbro genome aptiktos mitochondrijų DNR galima rasti gyvuose, šiandieniniuose stumbruose. Tyrėjai nustatė, kad šis genomas labiau susijęs su Europos ir Eurazijos stumbrais nei su Šiaurės Amerikos bizonais – tai yra svarbus atradimas, rodantis, kad šios dvi rūšys išsiskyrė anksčiau nei gyveno Satsurblia urve rastas vienos jų atstovas. Remiantis mokslininkų analize, Amerikos bizonai buvo įvairių kitų stumbrų ir bizonų rūšių pirmtakai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt