Mokslas ir IT

2021.07.25 13:35

Marsaeigis „Curiosity“ aptiko įdomių dalykų: anksčiau buvusios gyvybės pėdsakai Marse galėjo būti ištrinti

LRT.lt2021.07.25 13:35

Naujas NASA tyrimas atskleidė, kad seniau egzistavusios gyvybės įrodymai tam tikrose Marso dalyse galėjo būti sunaikinti, rašo „Science Alert“.

Kosmoso agentūros marsaeigis „Curiosity“ tokias išvadas pateikė ištyręs molingas nuosėdines uolienas aplink savo nusileidimo vietą Geilo krateryje, kur anksčiau tyvuliavo ežeras, susidaręs po Raudonosios planetos susidūrimo su asteroidu prieš maždaug 3,6 mlrd. metų.

Molis yra puiki medžiaga, ieškant gyvybės ženklų, nes jis paprastai susidaro, kai uolingi mineralai po sąlyčio su vandeniu – pagrindiniu gyvybės šaltiniu – ima dūlėti ir pūti. Jis taip pat yra puiki terpė mikrobų fosilijoms išlikti.

Tačiau kai „Curiosity“ paėmė du senovinio purvo, nuosėdinės uolienos, kurioje yra molio, pavyzdžius iš tuo pačiu laiku (prieš 3,5 mlrd. metų) datuojamo ir maždaug toje pačioje vietoje esančio (400 m atstumu vienas nuo kito) išdžiūvusio ežero dugno plotų, mokslininkai nustatė, kad viename mėginyje buvo perpus mažiau molio mineralų kiekio nei buvo tikėtasi. Vietoje to jame buvo daugiau geležies oksidų – junginių, kurie suteikia Marsui jam būdingą rūdžių atspalvį.

Tyrėjai mano, kad šio geologinio reiškinio kaltininkas yra druskingas vanduo: itin sūrus vanduo, prasiskverbęs į mineralų turinčius molio sluoksnius ir juos destabilizavęs, praplovęs ir išvalęs tiek geologinius, tiek galbūt net biologinius pėdsakus.

„Anksčiau manėme, kad kokie šie molio mineralų sluoksniai susiformavo Geilo krateryje esančio ežero dugne, tokie jie išliko ir milijardus metų, – savo pranešime teigia Mauntinvju mieste (Kalifornija) esančio NASA Ameso tyrimų centro mokslininkas ir šio tyrimo vadovas Tomas Bristowas. – Tačiau vėliau druskingas vanduo tam tikrose vietose suardė šiuos molio mineralus ir iš esmės pakeitė jų sudėtį.“

Marsaeigis analizę baigė išgręždamas Marso uolienos sluoksnius ir panaudodamas „CheMin“ vadinamą cheminį ir mineraloginį instrumentą, skirtą mėginiams tirti.

Cheminio virsmo nuosėdose procesas vadinamas diageneze; tyrimo autorių teigimu, jo metu po viršutiniais Marso sluoksniais galėjo susiformuoti nauja gyvybė, net jei jis ištrynė kai kuriuos anksčiau čia tarpusios gyvybės įrodymus. Taigi, nors senieji gyvybės įrodymai buvo ištrinti tose vietose, kurias pasiekė druskingas vanduo, cheminės sąlygos, kurias jis sukūrė, galėjo būti palankios kitoms gyvybės formoms atsirasti.

„Curiosity“ atliktas tyrimas ne tik atskleidė, kaip keitėsi Marso klimatas, bet ir padėjo marsaeigiui „Perseverance“ nustatyti, kuriuos dirvožemio mėginius reikia surinkti, siekiant padidinti tikimybę atrasti gyvybės pėdsakų.

„Sužinojome kai ką labai svarbaus: kai kuriose Marso uolienose ne taip gerai išsisaugo planetos praeities ir galimos gyvybės joje įrodymai, – savo pranešime teigia Kalifornijoje įsikūrusios Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) „Curiosity“ projekto mokslininkas ir šio tyrimo bendraautorius Ashwinas Vasavada. – Pasisekė, kad mes abu variantus radome vieną šalia kito Geilo krateryje ir naudodami mineralogiją galime pasakyti, kas yra kas.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.