Mokslas ir IT

2021.07.30 10:09

Kiek mes turime šiuolaikinio žmogaus genų? Pasirodo – labai mažai

LRT.lt2021.07.30 10:09

Kaip rodo naujausias tyrimas, mažiau nei 10 proc. mūsų genomo yra būdinga tik šiuolaikiniam žmogui, visa kita mes dalijamės su protėviais, pavyzdžiui, neandertaliečiais, rašo „Live Science“.

Tyrimą atlikę mokslininkai taip pat nustatė, kad tik šiuolaikiniam žmogui būdinga DNR dalis yra praturtinta genais, susijusiais su smegenų vystymusi ir smegenų funkcija. Ši išvada rodo, kad smegenų vystymosi ir funkcijos genai yra tai, kas mus genetiškai skiria nuo protėvių.

Visgi, anot vieno iš tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto (Santa Kruze) biomolekulinės inžinerijos docento Richardo E. Greeno, neaišku, kaip ši išvada siejasi su realiais biologiniais skirtumais tarp žmonių ir neandertaliečių.

„Tai labai sudėtingas klausimas, kurį išnarplioti galėtų padėti tik tolesni tyrimai, – leidiniui „Live Science“ sakė R. E. Greenas. – Bet dabar bent jau žinome, kur ieškoti.“

Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris leido efektyviau atskirti šiuolaikinio žmogaus genomo dalis, paveldėtas kryžminantis su neandertaliečiais, nuo tų dalių, kurios buvo bendros žmonėms ir neandertaliečiams maždaug prieš 500 tūkst. metų, kai dar evoliucija mūsų nebuvo atskyrusi.

Panaudoję šį algoritmą, jie išanalizavo 279 šiuolaikinio žmogaus genomus, du neandertaliečio genomus ir vieną Denisovo žmogaus – dar vieno priešistorinio hominido – genomą.

Mokslininkai nustatė, kad tik 1,5–7 proc. žmogaus genomo yra būdingi tik Homo sapiens, nes juose nėra kryžminimosi ar protėvių variantų požymių.

Šią 7 proc. vertę R. E. Greenas apibūdina kaip žmogaus genomo dalį, per kurią žmonės yra labiau susiję vieni su kitais, nei su neandertaliečiais ar Denisovo žmogumi. 1,5 proc. vertė yra ta dalis, kurią sudaro genų variantai, būdingi visiems žmonėms, bet nebūdingi neandertaliečiams ar Denisovo žmogui.

R. E. Greenas teigia, kad tyrimo išvados jį ir jo kolegas nustebino. „Atrodo, kad tik labai nedidelė genomo dalis yra unikali žmogui“, – sako jis. Mokslininkus taip pat nustebino tai, kad dauguma genų, esančių toje 1,5–7 proc. dalyje, yra „genai, kuriuos mes žinome ir atpažįstame“ – daugiausia koduojantys baltymus, kurie dalyvauja smegenų vystymesi ir veikloje, o ne kokia nors genetinė medžiaga, apie kurios funkcijas mažai težinome.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad žmogui būdingos mutacijos pasireiškė dviejų adaptyvių genetinių pokyčių „pliūpsnių“, įvykusių maždaug prieš 600 tūkst. ir prieš 200 tūkst. metų, metu. Kodėl genetiniai pokyčiai įvyko būtent tuo metu, ar kokie aplinkos veiksniai galėjo paskatinti tuos pokyčius, kol kas nežinoma.

Sutelkus dėmesį į šias mutacijas ir tiksliai suvokus, kokia yra jų funkcija smegenyse, mokslininkams galbūt pavyks geriau suprasti, kuo žmonės skiriasi nuo neandertaliečių kognityviniu ir biologiniu požiūriu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.