Mokslas ir IT

2021.07.21 16:43

Astrofizikai aptiko dar vieną užuominą, pagal kurią galima ieškoti gyvybės kitose planetose

Kastytis Zubovas, „Konstanta 42“2021.07.21 16:43

Kurios egzoplanetos gali tikti gyvybei, panašiai į žemiškąją? Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis sukimosi ašies posvyris į orbitos plokštumą turėtų padidinti šansus planetai turėti biosferą.

Tyrimas atliktas siekiant paaiškinti, kaip Žemės atmosferoje paplito deguonis. Deguonį gaminantys fotosintetinantys organizmai Žemėje atsirado keliais šimtais milijonų metų anksčiau, nei išaugo deguonies kiekis atmosferoje. Taigi kurį laiką deguonies gamyba buvo lėtas ir nelabai globaliai reikšmingas procesas.

Kas pasikeitė, kad deguonis išplito? Pasitelkę skaitmeninį modelį, tyrėjai išnagrinėjo, kaip deguonies gamyba vandenyne ir perdavimas į atmosferą gali priklausyti nuo įvairių planetos parametrų – tiek orbitinių, tiek geofizinių. Paaiškėjo, kad deguonies patekimą į atmosferą skatino įvairūs veiksniai: žemynų formavimasis ir judėjimas, aukštesnis atmosferos slėgis bei lėtėjantis Žemės sukimasis.

Dar vienas svarbus veiksnys – ašies posvyris: didesnį posvyrį turinčiose planetose atsiranda didesnis skirtumas tarp vasaros ir žiemos sąlygų, o tai sustiprina paviršinių ir giluminių vandenyno sluoksnių maišymąsi. Taip iš gelmių iškeliamos maistinės medžiagos, todėl gausėja paviršinių fotosintetinančių organizmų ir atmosferoje daugėja deguonies.

Ar kas nors tokio nutiko Žemei prieš kelis milijardus metų – nežinia, bet šis atradimas duoda papildomą užuominą, naudingą egzoplanetų tyrimams. Gerėjant stebėjimų duomenims turėtų pavykti nustatyti planetų sukimosi ašies posvyrio kampą; kuo jis didesnis, tuo daugiau šansų, kad vandens turinčioje planetoje bus gausesnė biosfera, nes vandenyno paviršius bus turtingesnis maistinėmis medžiagomis.

Tyrimo rezultatai buvo pristatyti „Goldschmidt“ geomokslų konferencijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.