LRT FAKTAI
Miškai

Mokslas ir IT

2021.07.07 21:01

LRT FAKTAI. Baltarusija toliau provokuoja: tvirtina, kad jos miškai valo Vakarų Europos užterštą orą

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.07.07 21:01

Rusijos mokslų akademijos atstovas pareiškė, kad Europos Sąjunga Baltarusijai turėtų mokėti kompensacijas už šalyje plytinčius miškus. Kiek tokie lūkesčiai pagrįsti?

Tokią žinutę praėjusią savaitę paskelbė Rusijos mokslų akademijos pirmininkas fizikas Aleksandras Sergejevas, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.

Pabrėžiama, kad suskaičiuoti, kiek ir už ką mokėti, nebus lengva, tačiau tai padaryti reikia.

„Tik šis sprendimas leis daryti aiškias išvadas, kurios šalys yra teršėjos, o kurios – planetos atmosferos švarintojos ir kas kam turėtų mokėti anglies dvideginio mokestį“, – cituojamas Rusijos atstovo pranešimas Baltarusijos žiniasklaidoje. Jis pridūrė, esą didžiulis kiekis šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio Baltarusiją pasiekia būtent iš Vidurio ir Vakarų Europos industrinių zonų.

Mokslininkai: tai politinis pareiškimas

Nors Rusijoje žymaus fiziko pareiškimas nebuvo nušviestas, jį pasigavo Baltarusijos valstybinė žiniasklaida, o režimą kritikuojantys kanalai ir pasišaipė, neva niekas Europoje tikrai neklausys Minsko reikalavimų mokėti už girias.

Tačiau ar reikalavimas mokėti už miškus yra pagrįstas?

LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad tokių pareiškimų, esą miškų savo teritorijose turinčios valstybės turėtų gauti kompensacijas, yra buvę, tačiau juos linkę vadinti politika, o ne mokslu.

Pirmiausia klaidinga sakyti, kad anglies dvideginis į Baltarusiją atkeliauja būtent iš Vakarų Europos.

„Nelabai įmanoma nustatyti, iš kur ateina anglies dvideginis, nes jo gyvavimo amžius atmosferoje siekia nuo kelerių metų iki šimto“, – LRT.lt sakė klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas Justinas Kilpys.

Pašnekovo teigimu, galima įsivaizduoti, kad prieš šimtmetį Jungtinės Karalystės teritorijoje išskirtos dujos iki šiol keliauja planetos atmosferoje ir šiuo metu gali būti bet kurioje pasaulio vietoje.

Jo kolega profesorius Egidijus Rimkus teigia, kad Baltarusijos miškingumas yra didesnis nei visos ES, tačiau Rusijos mokslų akademijos atstovo pareiškimą vertina kaip manipuliaciją šiuo faktu, siekiant politinių tikslų.

„Čia toks reklaminis pareiškimas, labiau emocijoms sukelti, kad būtų apie ką pakalbėti. Aišku, visų mūsų tikslas, kad valstybėse būtų kuo daugiau miškų. Kol kas tradicijos mokėti kompensacijas už tai, kad vienoje valstybėje kažkas yra ar nėra, nebuvo. <...>

Čia yra visiškai politinis pareiškimas, tokios tradicijos nėra. Kiti gali rėkti, kad daug pelkių turi savo valstybėse, tai irgi pakankamai gerai klimatui išsaugoti“, – komentavo profesorius.

Baltarusija – ne pirmoji

J. Kilpys atkreipia dėmesį, kad panašių bandymų reikalauti kompensacijos pastaraisiais dešimtmečiais buvo.

„Iš principo nieko nėra labai naujo, nes panašūs argumentai buvo išsakyti. <...> Buvo šnekėję brazilai, Nikaragvos atstovai Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos rėmuose. Tos šalys, kurios turi daug miškų, yra ne vieną kartą švelniau ar stipriau pasisakiusios, kad turime džiungles, didelius miškų plotus, jūs turite mums mokėti už tai, kad jų nekertame ir juos saugome“, – pasakojo mokslininkas.

LRT.lt pašnekovai sutinka, kad miškai vienareikšmiškai yra saugotinas objektas, kad ir kur būtų. Esą nors ir įsivaizduojama, kad planetai svarbiausi miškai, vadinamieji planetos plaučiai tvyro Pietų Amerikoje, net ir Lietuvos platumų augalija daro didelę įtaką atmosferos švarai.

Miškai reguliuoja anglies dvideginio kiekį atmosferoje: jis sugeriamas ir todėl švelnėja klimato kaita, teigia mokslininkai.

„Žiūrint į sezoninį planetos anglies dvideginio kiekį kartą per metus išeina, kad Žemės planeta savotiškai įkvepia ir iškvepia. Žiemą, kai visi miškai Šiaurės pusrutulyje ir Kanadoje numeta lapus, užsidengia sniegu, mažiau vyksta fotosintezė ir visame pasaulyje padidėja anglies dvideginio kiekis. Pavasarį, kai baigiasi šildymo sezonas ir miškai ir mūsų platumose, ir Sibire, ir Kanadoje sužaliuoja iš naujo, anglies dvideginio kiekis sumažėja. Miškai, ar būtų Baltarusijoje, ar Rusijoje, yra labai svarbūs“, – aiškina J. Kilpys.

Tačiau jis įsitikinęs, kad Baltarusijos žiniasklaida šį klausimą kelia dėl kitų priežasčių. Mokslininko teigimu, nors ir yra kelios iniciatyvos, kai valstybės gauna pinigų už miškų sodinimą, nėra tikėtina, kad bus sukurtas tai reguliuojantis valstybinis mechanizmas.

„Reikia plačiau žiūrėti į geopolitinį kontekstą – kodėl dabar, kodėl prieš Europos Sąjungą, manau, tai susiję su geopolitiniais procesais“, – sako pašnekovas.

Mokslininkų teigimu, nėra tikslu sakyti, kad Baltarusijos miškai sugeria būtent Vakarų ir Vidurio Europoje į atmosferą išmestą anglies dvideginį, nors ir priimta manyti, kad kuo daugiau miškų, tuo labiau lėtinamas klimato šilimo procesas, ir tam įtakos turi net ir nedideli miškai.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.