Neuromokslininkų teigimu, smegenys senti pradeda gana anksti – nuo 25 metų. Žinoma, tie pokyčiai nėra staigūs, tačiau pamažu silpsta gebėjimas greitai mąstyti, smegenų tūris palengva mažėja, tampa sunkiau mokytis, kurti naujus neuronų ryšius. Vis dėlto vieniems pasiseka – nors senatvėje jie nebegali pasigirti žaibišku mąstymu, nemažai daliai žmonių pavyksta išvengti demencijos ir išlaikyti sveiką protą. Viena vertus, dėl to galima padėkoti genams, kita vertus – uoliam darbui ir smegenų lavinimui.
Klinikai „Addere Care“ skirtoje konferencijoje neuropsichologijos mokslų daktarė, VU lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės vadovė Ramunė Dirvanskienė pasakojo, kaip galima atitolinti demenciją ir kaip sušvelninti jos simptomus dar pačioje ligos pradžioje. Nustebsite – nors genai lemia nemažai, dar daugiau savo gyvenime galime pakoreguoti ir patys.
Didžiąja dalimi mūsų smegenų galimybes nulemia genai
„Įsivaizduokime, kad klinikoje turime du asmenis, kurių smegenys atrodo identiškai, jos turi vienodai pažeidimų tose pačiose vietose, bet funkciškai tų žmonių gebėjimai gali net labai skirtis. Vieno asmens bus normali smegenų funkcija, jis galės ir toliau dirbti, jausis puikiai. Kitas asmuo turės sutrikusią funkciją ir negalės netgi savęs apsitarnauti, nors smegenys atrodys identiškai.
Taigi smegenų ligos ar pažeidimai gali juos patyrusius asmenis paveikti nevienodai. Tai dabar mokslininkai aiškina rezervu. Aukštesnis rezervas siejamas su aukštesne startine pozicija“, – teigė neuropsichologė. Kaip ji aiškino, aukštesnę startinę poziciją dažnai užima žmonės, dirbę protinį darbą, aktyviai naudoję savo smegenis, o žemesnėje pozicijoje dažniau rasime asmenis, rečiau gyvenime įsitraukusius į protiškai stimuliuojančią veiklą.
Patyrę tiek pat funkcinio praradimo, šie žmonės bus skirtingose vietose. Žemo kognityvinio rezervo asmeniui užtenka prarasti santykinai nedaug savo funkcijos, kad atlikdamas protinių funkcijų vertinimo testą jis surinktų žemą įvertį, leidžiantį diagnozuoti demenciją. O štai aukštesnį rezervą turinčiam žmogui reikia prarasti labai daug protinės funkcijos, kad jis pasiektų demencijos lygį.
Kokie yra šie aptariami rezervai? Pirmasis yra smegenų rezervas. Tai, kokias turime smegenis biologiškai, didele dalimi nulemia genai.
„Vieni žmonės gimsta su geriau veikiančiomis smegenimis, kiti – prasčiau. Tokie dalykai kaip smegenų tūris, neuronų ir glijų ląstelių skaičius, kaip atrodo smegenys, koks yra išvystytas kraujagyslių tinklas, kiek yra sinapsių, kaip efektyviai perduodama informacija ir gebėjimas kurti naujas ląsteles. Tie, kurie turi geresnį smegenų rezervą, susidūrę su tiek pat ligos patologijos, ilgiau išlieka jai atsparesni“, – dėstė R. Dirvanskienė. Anot jos, šį rezervą neigiamai gali paveikti įvairių vaistų ir kitų cheminių medžiagų vartojimas, o teigiamos įtakos turi fizinis aktyvumas.
Antrasis yra neuroninis rezervas, apibūdinantis, kaip įtinklinta informacija smegenyse. Žmonės, turintys optimaliau veikiančius neuroninius tinklus, efektyvesnį sujungtumą, net ir susidūrę su neurodegeneracija, ilgiau išlaiko funkciją.
„Pavyzdžiai yra dažniau siejami su gausesne, įvairiapusiškesne patirtimi, ypač skirtingų užsienio kalbų mokėjimu. Jeigu žmogus žino žodį keliomis kalbomis, tai praradęs funkciją vienoje smegenų vietoje, kurioje buvo informacija iš vienos kalbos, jis vis dar gali išlaikyti prasmę apie tą žodį, naudodamas tinklus, atsiradusius iš kitos kalbos“, – aiškino neuropsichologė. Ji įvardijo, kad tiek smegenų, tiek neuroniniam rezervams neigiamą įtaką turi ir smegenų traumos.
Taip pat dar yra kognityvinis rezervas: protinės funkcijos, pažintiniai gebėjimai, žinios, turimas elgesio strategijų arsenalas, kuris padeda žmogui atrasti naujus problemų sprendimo būdus. Asmenys, kurie visą gyvenimą dirba protiškai sudėtingus darbus, praradę dalį smegenų gebėjimų geba ilgai juos kompensuoti naudodami įvairias elgesio alternatyvas ar strategijas, taip ilgiau išlaikydami pakankamai geras smegenų funkcijas ir santykinai visavertį gyvenimą.
Kodėl svarbu daryti klaidas ir iš jų mokytis?
Viena naujausių mokslinių tyrimų krypčių, pradėta visai neseniai, tačiau dabar tapusi itin populiari, yra neuroplastiškumas.
„Vis daugiau atsiranda žinių apie tai, kaip smegenys kuria naujus ryšius. Kaip mes galime panaudoti šias žinias, kad įgalintume jau demencija sergančius pacientus formuoti naujus įgūdžius, smegenų ryšius“, – tikino neuropsichologė.
Pasak jos, tam, kad neuroplastiškumas įvyktų, turi būti patenkintos kelios prielaidos. Pokytis smegenyse įmanomas tik tada, kai jos tam pasirengusios. Deja, per prievartą žmogaus neišmokysi ir naujų ryšių nesuformuosi.
„Labai svarbus yra šio proceso priėmimas, supratimas, noras keistis ir įsipareigojimas gyvensenos pokyčiams. Būtinas aktyvus paciento dalyvavimas. Jeigu pacientas yra pasyvus ir terapeutas bando ką nors taikyti, neuroplastiškumui tai nepadeda. Kuo asmuo aktyviau įsitraukia į reabilitacijos procesą, kuo labiau sutelkia dėmesį, tuo geriau užsiveda neuroplastiškumo mechanizmas.
Taip pat svarbu, kad terapijose pacientas darytų klaidų, nes iš jų mokomasi. Jeigu pacientas nedaro klaidų, tuomet jis ne taip efektyviai užmezga naujus tinklus“, – kalbėjo R. Dirvanskienė.
Pasak neuropsichologės, kartodami tuos pačius dalykus, žmonės stiprina tik ribotą smegenų ryšių skaičių. Todėl reikia išeiti iš komforto zonos ir klysti, kad atsirastų naujų ryšių poreikis. Apskritai verta išeiti iš įprasto mąstymo modelio ir suprasti, kad jis nepateisina lūkesčių.
„Dėl to žmonės dažnai save atranda keliaudami, atvykę į naują šalį jie pamato, kad jų įprastas mąstymo būdas yra nepakankamas, jį reikia keisti. Savęs pastatymas į naują, neįprastą situaciją labai paskatina neuroplastiškumą, naujų ryšių užmezgimą ir poreikį greitai mokytis“, – aiškino R. Dirvanskienė.
Kadangi demencija sergančio žmogaus prarastų smegenų ryšių atkurti neįmanoma, reikia skatinti jį sukurti kuo daugiau naujų, kad ligos žala nebūtų tokia didelė.
Neuropsichologės teigimu, neuroplastiškumo principų pritaikymo smegenų terapijoje pavyzdys galėtų būti ir insultas – jį patyręs žmogus praranda smegenų ryšius tam tikroje smegenų vietoje ir juos atkurti yra labai sunku. Todėl neuroplastiškumu paremtos terapijos yra orientuotos į naujų ryšių sukūrimą, paprastų apsitarnavimo veiksmų išmokimą iš naujo.
Tam, kad smegenyse vyktų neurogenezė, joms reikia specialios cheminės medžiagos – smegenų neurotropinio faktoriaus (BDNF). Su amžiumi šios medžiagos žmogaus organizme mažėja ir darosi vis sunkiau užmegzti naujus ryšius, tačiau yra veiklų, kurios daugiau ar mažiau stimuliuoja gausesnį BDNF išskyrimą.
Bene daugiausia naudos turi fizinis aktyvumas
„Būtent fizinio aktyvumo metu žmogaus organizmas išskiria daugiausia smegenų neurotropinio faktoriaus. Nėra tiesioginės koreliacijos tarp fizinio aktyvumo ir šios medžiagos kiekio, t. y. nėra taip, kad kuo daugiau ir intensyviau sportuosi, tuo daugiau jos išsiskirs.
Žmogui reikia aktyviai judėti bent 30 minučių per dieną ir tai nebūtinai turi būti viena 30 minučių treniruotė, gali būti kad ir 3 intervalai po 10 minučių. Užtenka greičiau pasivaikščioti, ypač naudingas yra spontaniškas judėjimas, kai žmogus bando susiorientuoti erdvėje arba ekspromtu sugalvoja, ką jis darys. Bėgimas ant bėgtakio, kuris yra protiškai pasyvesnis ir monotoniškas, mažiau padeda išskirti neurotropinio faktoriaus“, – teigė R. Dirvanskienė. Vis dėlto nėra išskirta, kad kokia nors konkreti fizinė veikla turėtų daugiausia įtakos.
Itin naudinga yra joga ir taiči, nes senstant sutrinka koordinacija, sunku laikyti pusiausvyrą, o šios veiklos padeda ją palaikyti. „Pastebima, kad tiems asmenims, kurių pusiausvyra, koordinacija suprastėja anksti, demencija progresuoja sparčiau. Todėl šios veiklos naudingos siekiant užtikrinti pakankamai gerą pusiausvyros aparatą. Panašų efektą gali suteikti ir įvairūs kamuolio ar kamuoliukų žaidimai, lavinantys akies ir rankos koordinaciją“, – sakė neuropsichologė.
Neuroplastiškumas taip pat siejamas su streso įveikos strategijomis. Smegenų neurotropinio faktoriaus išsiskyrimą organizme mažina stresas. Įvairios metodikos stresui mažinti gali padėti išlaikyti aukštesnį šios svarbios cheminės medžiagos lygį organizme.
„Tokios intervencijos kaip meditacija, emocinis raštingumas, dėkingumas, gyvenimo prasmės paieškos, kvėpavimo pratimai, socialinių ryšių stiprinimas padeda įveikti stresą ir taip prisideda prie neuroplastiškumo didinimo. Visos šios metodikos yra naudingos, nes prisideda prie to paties tikslo – žmogaus gebėjimo geriau valdyti savo emocijas ir geriau valdyti stresą“, – pasakojo R. Dirvanskienė. Ji pridūrė, kad meditacija naudinga ir stengiantis sutelkti dėmesį, o tai savo ruožtu prisideda prie geresnės epizodinės atminties.
Užsienio kalbų mokymasis – viena efektyviausių strategijų
Neuromokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad užsienio kalbų mokymasis – viena efektyviausių demencijos prevencijos strategijų.
„Pastebėta, kad asmenys, kalbantys daugiau nei viena užsienio kalba, patiria demencijos simptomus net 4 metais vėliau negu asmenys, kurie kalba tik viena kalba. Taip pat pastebėta, kad šis efektas dar didesnis neraštingiems asmenims. Jiems antros kalbos mokėjimas prideda 6 sveiko protinio funkcionavimo metus.
Tačiau ne visas demencijos rūšis antros kalbos mokėjimas atitolina vienodai. Tos, kurios labiau paveikia kaktinės smegenų žievės ir smilkinių skiltis, jaučia didesnį efektą, pavyzdžiui, Fronto-temporalinei ar Alzheimerio demencijoms. Toms demencijos rūšims, kurios labiau paveikia užpakalines smegenų dalis, antros kalbos efektas yra mažesnis, pavyzdžiui, Levi kūnelių demencijai“, – dėstė neuropsichologė.
Užsienio kalbų mokymasis siejamas su kognityvinio rezervo didinimu, atitinkamai geriau išvystytomis kaktinės smegenų dalies funkcijomis. Kaip teigė R. Dirvanskienė, užsienio kalbų mokymasis kitose šalyse jau yra taikomas kaip terapija.
Pavyzdžiui, vienoje Škotijos salų vyresnio amžiaus asmenims buvo taikomi vienos savaitės galų kalbos kursai. Pastebėta, kad jau po savaitės vyresnio amžiaus asmenims pagerėja persijungimo funkcija – gebėjimas dėmesį perkelti nuo vienos užduoties atlikimo prie kitos ir atgal. Tiems, kurie tokius kursus tęsia ir toliau mokosi bent 5 valandas per savaitę, šis efektas laikėsi net iki 9 mėnesių. Tad netgi tokie trumpi užsienio kalbų kursai gali duoti didelį ir gana ilgą laiką išliekantį efektą.
„Mano žiniomis, nėra jokios kitos tokios efektyvios demencijos prevencijos priemonės, kuri duotų tokį ilgalaikį efektą“, – tikino neuropsichologė.
Dabar vis daugiau kuriasi specialių mokyklų, siūlančių vyresnio amžiaus asmenims mokytis užsienio kalbų. Viena tokių yra Glazge, Škotijoje. Paaiškėjo, kad tai ne tik sušvelnina demencijos simptomus, bet ir turi teigiamą socialinį poveikį. Kalbų mokymasis yra tokia veikla, kurios neatlieki vienas, – esi priverstas bendrauti su kitais žmonėmis, tai padeda įveikti vienatvę ir didina pasitikėjimą savimi.
Kaip užsienio kalbos mokymasis veikia smegenis?
Kaip teigė R. Dirvanskienė, išskiriama keletas priežasčių, kodėl užsienio kalbų mokymasis turi tokią teigiamą įtaką demencijos prevencijai. Visos jos siejamos su smegenų žievės kaktine skiltimi – dalimi, atsakinga už savikontrolę.
„Dėl smegenų žievės kaktinės skilties mes galime sutelkti dėmesį, jį valdyti, kontroliuoti savo elgesį, nepageidaujamas reakcijas, slopinti įvairius impulsus. Taip pat numatyti savo elgesio pasekmes ir jas apsvarsčius prislopinti savo elgesį, kad jos neįvyktų. Užsienio kalbų mokymasis ir padeda lavinti šią smegenų dalį.
Vienas iš būdų, kaip tai padeda, tai didina metalingvistines žinias – gebėjimą mąstyti, kaip ir kodėl žmonės vartoja kalbą. Tai padeda mums geriau ją suprasti, suvokti kito žmogaus ketinimus, nuomonę, geriau suprasti savo mąstymą“, – aiškino mokslininkė.
Ji įvardijo, kad persijungdami tarp kalbų ir jas maišydami, pritaikydami kontekstui, laviname savo socialinius įgūdžius, galime efektyviau bendrauti, nuspėti kitų žmonių mintis. Žmogus, kalbantis keliomis kalbomis, nuolat turi tikrinti situaciją, kurioje yra, parinkti tinkamą jai kalbą ir persijungti mintyse nuo vienos kalbos vartojimo prie kitos. Tai yra papildoma sudėtinga protinė užduotis, aktyvinanti smegenis.
Kada geriausia mokytis užsienio kalbos?
Kada reikėtų mokytis užsienio kalbos? Ar vaikystėje išmokta kalba bus naudingesnė nei ta, kurios žmogus išmoko vėlesniame amžiuje?
„Vienareikšmiškai antrosios kalbos mokymasis yra naudingas viso gyvenimo metu, bet pastebimi šiokie tokie skirtumai. Skirtingais amžiaus tarpsniais kalbų mokomasi šiek tiek kitokiu būdu. Maži vaikai kalbą priima jos natūralia forma, ją taip ir įtinklina. Pastebėta, kad kai vaikas auga dvikalbėje šeimoje, kur vienu metu mokosi dviejų kalbų, jo smegenyse susiformuoja atskiri ryšiai kiekvienai iš kalbų. Toks asmuo turi geresnę persijungimo funkciją, nes jis nuolat turi kontroliuoti, kurią iš kalbų atitinkamai situacijai reikia parinkti.
Jeigu užsienio kalbos mokosi suaugęs asmuo, jis tai daro šiek tiek kitu būdu. Jis jau turi dominuojančią kalbą, suformuotus smegenų ryšius, kurie atlieka pagrindinį jo informacijos apdorojimą. Ir kai jis mokosi naujos kalbos, turi aktyviai slopinti savo senąją kalbą, kad galėtų ta naująja kalba komunikuoti. Asmenys, kurie užsienio kalbos išmoksta jau suaugę, būdami vyresniame amžiuje, ypač lavina slopinimo funkciją. Labai svarbu pabrėžti, kad gerai smegenų veiklai slopinimo funkcijos yra be galo svarbios. Kartais klaidingai manoma, kad smegenis reikia vien tik aktyvinti, o nuo slopinimo bus blogiau. Tačiau ir slopinimo funkcijos yra labai reikalingos smegenims, nes būtent aktyvus pašalinių stimulų slopinimas padeda išlaikyti dėmesį į norimus stimulus. Jeigu neturėsime slopinimo funkcijos, mus būtų labai lengva išblaškyti“, – aiškino R. Dirvanskienė.
Nėra vieno stebuklingo būdo
Neuropsichologė teigė dažnai sulaukianti klausimų, ką daryti pastebėjus pirmuosius demencijos simptomus ir kaip apskritai atitolinti jos pradžią, kaip pagerinti savo būklę. Ji priminė, kad išties nėra nė vieno stebuklingo būdo, vitamino ar maisto produkto, galinčio pagerinti protinę veiklą, tačiau maistinių medžiagų ar mikroelementų trūkumas gali sukelti tam tikrus smegenų sutrikimus.
Todėl reikėtų išsitirti, ar organizme netrūksta kokių nors medžiagų. Jeigu taip nėra, papildai norimo efekto neduos, o kartais gali net pabloginti situaciją ir sukelti hipervitaminozę bei kitus neigiamus padarinius.
„Vienareikšmiškai pačios naudingiausios veiklos smegenims yra fizinis aktyvumas, miegas ir mano jau minėtos intervencijos neuroplastiškumui didinti. Streso įveika bei įsitraukimas į naujas situacijas. Tam, kad asmuo iš tų naujų situacijų pasisemtų naudos, reikia užtikrinti neuroplastiškumo principus. Žmogus turi suvokti, ką jis daro, aktyviai tame dalyvauti ir suprasti tų veiklų tikslą. Jeigu žmogus tiesiog aklai kartos tas veiklas, kurios įvardijamos kaip naudingos, jis tos naudos nepatirs“, – tikino R. Dirvanskienė. Todėl būtina šviesti visuomenę apie smegenų veiklą ir neuroplastiškumo principus, nes tik suprasdamas rekomenduojamų veiklų naudą ir proaktyviai į jas įsitraukdamas asmuo gali patirti neuroplastiškumo teikiamą naudą.
