Mokslas ir IT

2021.06.23 20:15

Atsako mokslininkai. Kodėl šią naktį paparčio žiedo rasti niekam nepavyks?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt, LRT TV naujienų tarnyba2021.06.23 20:15

Trumpiausią metų naktį, vienų vadinamą Joninių naktimi, kitų – Rasos švente, tradiciškai žmonės traukia ieškoti paslaptingojo paparčio žiedo – sakoma, kad jį radęs žmogus pasisems kitiems neprieinamos gyvenimiškos išminties. Būtų puiku, jei ši magija išsipildytų, tik viena problema – paparčiai nežydi. Kodėl taip yra ir kuo ypatingi Lietuvoje augantys paparčiai, pasakoja botanikos specialistai.

Paparčiui žydėjimas – visiškai neįmanomas

Kaip LRT.lt aiškino VDU Botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius, papartis net ir labai norėdamas negalėtų žydėti – tai sporinis induotis, kuris dauginasi sporomis, o ne sėklomis. Dėl to ir žiedų niekada neturi.

Kaip LRT TELEVIZIJAI aiškino gamtininkas Almantas Kulbis, paparčiai nuo kitų augalų skiriasi tuo, kad jų sporos atsiranda apatinėje lapų pusėje, išbyra ir tada, galima sakyti, išdygsta tikrasis paparčio žiedas. Tai augalo lytinė stadija, vadinama polaiškiu.

„Tai yra labai nedideli širdies pavidalo augaliukai, kuriuose susilieja lytinės ląstelės. Juos suranda tik botanikai, bet ir tai po didelių paieškų. Iš polaiškių vėliau atsiranda patys paparčiai. Kai kurie paparčiai dar gali augti ir daugintis šakniastiebiais, po žeme, todėl jie linkę sudaryti didelius sąžalynus“, – dėstė A. Kulbis.

Turime ir ypatingų paparčių, o vienas jų – netgi valgomas

Su Joninėmis, Rasų švente yra siejamas vadinamasis paupinis jonpapartis, tačiau paparčių rūšių Lietuvoje turime ir daugiau. „Yra dar 21 rūšis, iš viso – 22 Lietuvoje. Yra tokie papartėliai varpeniai, labai maži, vos kelių centimetrų – kartais net 10 netraukia. Tarp jų yra pora, kurie įrašyti į raudonąją knygą, labai reti ir sunkiai randami, nes jeigu auga tarp žolių, tai labai sunku juos pastebėti, nes ir lapai žali, ir sporinės varputės žalios“, – LRT.lt kalbėjo K. Obelevičius.

Jo teigimu, prie ypatingų Lietuvos paparčių galima priskirti tris kalnarūčių rūšis, kurios taip pat įtrauktos į raudonąją knygą. Tai yra kalnų augalai, daugiau būdingi Alpėms, o pas mus jų dažniausiai galima rasti ant tarpukariu arba pokariu mūrytų tvorų, kurias statant buvo naudojamos kalkės, – kalnarūtės yra kalkiamėgiai augalai.

Paparčiai ne tik gražiai atrodo ir gali papuošti darželį, bet ir turi naudingų savybių. Anot K. Obelevičiaus, vienas Lietuvoje augantis papartis yra labai įdomus – turi vieną stambų trikampio formos lapą ir labai dažnai auga šlaituose, kirtimuose, pamiškėse, sudaro gana didelius sąžalynus. Pasirodo, kai pradeda augti šio paparčio lapai, jo ūgliukus galima valgyti kaip smidrus.

„Kiek žinau, japonai netgi augina plantacijose šį didžialapį šakį ir naudoja maistui. Jo šakniastiebiuose yra labai daug krakmolo, todėl iš šio augalo gaminami paplotėliai. Tai yra gana geras konservantas – galima konservuoti daržoves, vaisius, turi ir gydomųjų savybių: malšina skausmą, uždegimą, skatina žaizdų gijimą. Kai kur rašoma, kad gali padėti išvalyti iš organizmo toksinus. Surinkus ir sudeginus tuos nurudusius lapus, pelenuose būtų labai didelis kiekis kalio. Dėl to didelio krakmolo kiekio šakniastiebiuose anksčiau juos kasdavo ir šerdavo kiaules.

Šiaip paparčiai yra gana dekoratyvūs augalai, daug rūšių auga visiškame pavėsyje. Aš kartais ir savo studentams pasakoju, kad žmonės dažnai verkia, jog pievelė neauga kažkur po medžiais, tai sakau, kad sodintų jonpaparčius arba kelminius paparčius ir išsispręs problema. Per vasarą bus žalia ir gražu“, – LRT.lt kalbėjo K. Obelevičius.

Jonpapartis turi vieną išskirtinumą

Pasak gamtininko K. Obelevičiaus, vienas iš spėjimų, kodėl per Rasos šventę akcentuojamas jonpapartis, galėtų būti toks, kad visų paparčių apatinėje lapų pusėje būna susitelkusios sporos, kurios atrodo kaip mažyčiai žiedeliai, o jonpapartis vienintelis apatinėje lapų pusėje tokių susitelkusių sporų neturi.

„Jis turi sporafikuojančius lapus, kurie išauga jau po Joninių. Sporafilai nevykdo fotosintezės, neturi žalios spalvos, būna tamsokai rudi ir kartais netgi peržiemoja. Galbūt todėl, kad ant jonpaparčių nepastebėjo tų sporų telkinių, žmonės pamanė, kad jie turėtų žydėti. Juk vis tiek kažkaip dauginasi. Galbūt tokia galėtų būti legenda“, – svarstė specialistas.

Kaip LRT TELEVIZIJAI pasakojo gamtininkas Almantas Kulbis, jonpaparčiai yra gana paslaptingi augalai, nes pasitaiko ne taip ir dažnai. Jų rasti galima drėgnose, ūksmingose vietose, pavyzdžiui, upelių slėniuose.

„Kartą teko būti tokioje vietoje, tai juose kartais galima ir pasislėpti – jie užauga labai dideli. Paparčių rūšių yra tikrai nemažai. Įdomu tai, kad jų gali būti rasta ir dar daugiau. Manoma, kad ne visi paparčiai Lietuvoje yra atrasti.

Na, o žiedo ieškojimas yra daugiau dvasinės praktikos dalykas, nes žydinčio paparčio, taip, kaip mums įprasta, tikrai niekas nėra matęs. Šie augalai dauginasi sporomis, tačiau pati paieška leidžia patirti, pamatyti ir atrasti“, – kalbėjo A. Kulbis.

Gamtininko Kulbio patarimai prieš išeinant ieškoti paparčio žiedo: dar ne visi paparčiai Lietuvoje atrasti

Pasak A. Kulbio, paparčio žiedo ieškojimas galbūt ir yra siekis atrasti tai, ko nėra. „Iš tikrųjų tik baltai turi tokią gražią legendą ir tuo užsiima Joninių naktį. Nors ir sakoma, kad paparčio žiedas radusiajam padeda atrasti lobius, kalbama ne apie užkastus pinigus, o greičiau apie pažinimą, dvasinius lobius. Žmonės, šią naktį radę paparčio žiedą, tampa daugiau matantys ir turi daugiau galimybių negu kiti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė gamtininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.