Mokslas ir IT

2021.06.22 21:31

Atsako mokslininkai. Kodėl padauginus alkoholio skauda galvą ir kur dingsta atmintis?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.06.22 21:31

Alkoholis daugeliui atrodo kaip visiškai nekaltas svaigalas, kuriuo legaliai galima pasikelti nuotaiką ir be kurio, reikia pripažinti, daugelis neįsivaizduoja savo švenčių. Tačiau, padauginus vienų ar kitų laipsnių turinčių gėrimų, atsiranda nemalonių ir kartais netgi gėdytis verčiančių šalutinių poveikių – dingsta atmintis, o pagirias neretai lydi ir galvos skausmas. Kodėl taip yra?

Nuo alkoholio girtos tampa ir smegenų, ir viso kūno ląstelės

Kaip LRT.lt aiškino Vilniaus universiteto profesorė, neuromokslininkė Valentina Vengelienė, alkoholio poveikis smegenims yra kompleksinis.

„Ypač jeigu dozės yra nedidelės. Bet suminis didelės dozės poveikis yra nervinių ląstelių veiklos užslopinimas. O jei dozė yra labai didelė, žmogus patenka į komos būseną ir miršta“, – teigė neuromokslininkė.

VU Filosofijos fakulteto psichologas profesorius Albinas Bagdonas savo ruožtu pabrėžė, kad alkoholis yra nuodas ir veikia visas kūno ląsteles, ne tik pačias smegenis tiesiogiai.

„Kadangi smegenys yra viso kūno, visų funkcijų reguliatorius, ir pažintinių, ir motorinių funkcijų, tai, be abejonės, mes jose alkoholio poveikį labiausiai juntam. Mes nepastebime, kad apgirsta raumenų, kitų organų ląstelės, bet kadangi smegenys yra pagrindinis reguliuotojas, mes pamatome, kad jų veikla sutrinka“, – aiškino A. Bagdonas.

Jis įvardijo, kad alkoholio molekulės yra gana mažos, todėl patekusios į skrandį jos labai greitai nukeliauja į kraujotakos sistemą ir visus kitus organus. Poveikis smegenims nuo išgėrimo momento prasideda jau po kelių minučių.

Pasak profesoriaus, pavartoti svaigiųjų medžiagų iš tiesų mėgsta ne tik žmonės, bet ir gyvūnai.

„Galite pagūglinti, pamatysite, kiek yra girtų dramblių, beždžionių. Jie prisiryja tų pernokusių vaisių ir mes matome panašius dalykus kaip ir su žmogumi.

Nedidelis alkoholio kiekis paskatina tokios natūralios cheminės medžiagos dopamino išsiskyrimą smegenyse. Už tai išgėrus net ir nedidelį kiekį alkoholio žmogų ištinka tokia euforinė būklė. Padidėja linksmumas, džiaugsmas, mažiau problemų žmogui atrodo. Dėl to daugelis ir geria, kad kompanijoje būtų linksmesni ir t. t.“, – LRT.lt dėstė psichologas.

Visi gėrimai veikia vienodai, tik reikia skirtingo kiekio

Anot V. Vengelienės, geriamasis yra etilo alkoholis, o kiti alkoholiai, pavyzdžiui, metilas, yra per daug nuodingi, kad galėtų būti vartojami. Visuose mums žinomuose alkoholiniuose gėrimuose yra tik etilo alkoholio.

„Ar gėrimuose yra pridėta cukraus, nuo to alkoholio poveikis nepasikeičia. Jis tik tampa skanesnis. Alkoholį maišant su kitomis medžiagomis, keičiančiomis smegenų darbą, pavyzdžiui, kofeinu, ir efektas bus labiau kompleksinis“, – tvirtino profesorė.

A. Bagdonas taip pat patikino, kad nėra jokio skirtumo, kokios rūšies alkoholinis gėrimas vartojamas, – visų jų pagrindinė svaiginanti sudedamoji dalis vis tiek yra etanolis. Skirtumas tik toks, kad apsvaigti vieno gėrimo reikės mažiau negu kito. „Degtinėje yra maždaug 40 proc. etanolio, o aluje būna tik kokie 5 proc. Tai reikia 8 kartus daugiau alaus išgerti, kad pasiektum 100 gramų degtinės poveikį“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad kai kurie alkoholiniai gėrimai, tokie kaip alus ar vynas, dar turi papildomai kitų nuodingų medžiagų, apie kurias dažniausiai nepagalvojama.

Kas sukelia galvos skausmą?

Turbūt visi bent kartą ragavę alkoholio yra pastebėję nemalonų šalutinį poveikį – galvos skausmą. Pasak psichologo, yra daug tarpusavyje susijusių procesų.

„Pirmiausia, alkoholis veikia ne tik smegenis, bet ir kūną. Alkoholis skatina eritrocitų – raudonųjų kraujo kūnelių – sukibimą, naikina jų membranas, jos sulimpa ir gali susidaryti trombai, tuomet užkemša kraujagysles. Į smegenis patekęs alkoholis skatina kraujo apytaką, kadangi organizmas pajuto, kad pateko nuodas, jis stengiasi kuo greičiau kovoti. Stengiasi visą tą alkoholį pervaryti per kepenis, kad jį išvalytų. Be abejonės, didžiausias krūvis tenka kepenims. Viena iš pagrindinių kasdien geriančių alkoholikų ligų yra kepenų cirozė. Tai yra paprasčiausias kepenų ląstelių suirimas“, – aiškino psichologas.

Pasak jo, tam, kad kraują greičiau išvalytų, organizmas pakelia kraujospūdį. O ir pats valymas vyksta ilgai, bent kelias dienas, nors išgerto alkoholio kiekis nesiekia nė 100 gramų.

„Mums atrodo, kad kitą dieną viskas gerai, bet alkoholis ir toliau šalinamas. Alkoholio pėdsakų lieka po kelias savaites ar netgi mėnesius po stipraus užgėrimo. O pakilus kraujospūdžiui mes jausim galvos skausmą, nes kraujagyslės smegenyse pradeda sparčiau varinėti kraują“, – LRT.lt kalbėjo A. Bagdonas.

V. Vengelienė savo ruožtu pridėjo, kad alkoholis yra diuretikas, skatina šlapimo išsiskyrimą. Taip prarandami ne tik skysčiai, bet ir organizmui reikalingos medžiagos, mikroelementai.

„Kepenys alkoholį metabolizuoja, t. y. verčia į kitas medžiagas, kai kurios iš jų yra nuodingos ir neigiamai veikia mūsų savijautą. Gėrimas taip pat sutrikdo miego kokybę. Taigi, vienareikšmio atsakymo nėra“, – teigė neuromokslininkė.

Kur po išgertuvių dingsta atmintis?

Atminties sutrikimai – taip pat vienas iš šalutinių per didelio alkoholio vartojimo poveikių. Pasak mokslininkės, per išgertuves nervinių ląstelių aktyvumas yra užslopinamas. „Atminties formavimosi metu vyksta didelis tam tikrų nervinių ląstelių žadinimas. Nėra žadinimo – nėra atminties“, – tikino ji.

Anot A. Bagdono, net ir stipriai išgėręs žmogus turėtų gana neblogai atsiminti vakaro įvykius, tačiau psichologas pabrėžė, kad alkoholis veikia labai individualiai. Vieniems labiau paveikia regos centrus, kitiems klausos, tretiems motoriką ir t. t. Visgi, kaip jis aiškino, yra toks Korsakovo sindromas, būdingas tiems, kurie jau gana dažnai vartoja alkoholį.

„Yra toks hipokampas, trumpalaikės atminties smegenų centras. Ten pirmiausia ateina informacija, ji apdorojama ir perkeliama į ilgalaikį saugojimą. Kadangi alkoholis paveikia hipokampo ląsteles, taip sakant, suyra trumpalaikės atminties sistema, prisiminimai neatidedami į ilgesnį saugojimą ir žmogus atsibudęs būna viską pamiršęs“, – aiškino profesorius.

Atmintį išties praranda ne visi vienodai, kai kurie net ir išgėrę didelį kiekį alkoholio gali papasakoti daug vakaro įvykių. Ar tų žmonių smegenys veikia geriau?

Pasak profesorės V. Vengelienės, alkoholio poveikį reikia skaičiuoti pagal kūno svorį. „Jei dramblys išgers stiklinę degtinės, tai jis jos net nepajaus, o jei musė ją pabandys išgerti, tai jai bus labai blogai. Be to, dar turi įtakos ir tai, ar skrandis yra tuščias, ar pilnas. Jei skrandis yra pilnas, tai alkoholio absorbcija yra lėtesnė, o kadangi kepenys jį iš karto pradeda metabolizuoti, tai ir tas pats kiekis, bet įsisavintas lėčiau turės mažesnį poveikį. Tie, kurie geria dažnai, turi didesnę toleranciją alkoholiui, tai reiškia, kad kepenys prisitaiko jį suardyti ir yra paruošusios daugiau tam skirtų fermentų. Taigi, čia gali būti daug veiksnių. Įgimti ar įgyti smegenų veiklos skirtumai vargu ar vaidina reikšmingą vaidmenį“, – LRT.lt dėstė neuromokslininkė.

Per kiekvieną išgėrimą truputį sunaikiname savo smegenis

V. Vengelienė įvardijo, kad dėl nuolatinio alkoholio vartojimo smegenų veikla pakinta negrįžtamai. „Čia svarbūs 2 veiksniai – smegenys turi prisitaikyti prie nuolatinio alkoholio poveikio ir jų veikla pakinta, kad tą poveikį kompensuotų (vyksta adaptacija). Kai kurie pokyčiai per abstinenciją atsistato, o kai kurie – ne. Be to, ūmios abstinencijos metu žūsta neuronai, ypač smegenų žievės“, – teigė mokslininkė.

Pasak A. Bagdono, ilgalaikio alkoholizmo pasekmės yra gana aiškios, pastebimos visame kūne: sutrinka virškinimo sistemos veikla, prasideda kepenų ligos, smegenys ima trauktis – sumažėja jų svoris, pilkosios medžiagos kiekis.

„Kai kurie mokslininkai net apskaičiavę, kad 100 gramų alkoholio sunaikina apie 8 tūkst. neuronų. Nelabai tikiu, kad tiek sunaikina, bet tam tikrą kiekį tikrai. Tie neuronai žūsta, jie yra iškart per kraują ir šlapimą pašalinami kaip nereikalingos medžiagos. Netgi tokia metafora yra, kad iš vakaro gerai išgėręs žmogus ryte šlapinasi savo smegenimis“, – kalbėjo psichologas.

A. Bagdonas taip pat įvardijo, kad saugios alkoholio dozės, nekenkiančios smegenims, nėra. Ir nėra alkoholinio gėrimo, kuris galėtų kaip nors pagydyti, pavyzdžiui, numalšinti peršalimą.

„Nesvarbu, kiek išgersim, vis tiek tai yra nuodas. Bet koks alkoholio vartojimas sekina organizmą, tai neprisideda prie ligų įveikos. Jeigu sakome, kad alkoholis yra nuodas, vadinasi, organizmui tenka su juo kovoti, šalinti suardytas ląsteles, pačias alkoholio molekules. Tai reikalauja tam tikrų organizmo pajėgų, todėl aš nemanau, kad tai prisideda prie imuniteto stiprinimo. Nesu radęs mokslinių įrodymų, kad alkoholis pagelbėtų nuo ligų, bent jau tas, kuris išgeriamas“, – LRT.lt teigė profesorius A. Bagdonas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.