Mokslas ir IT

2021.06.22 16:34

Viktoras Kamarevcevas. Kodėl lietuviai vis dar dažniausiai jungiasi per „Facebook“ ir „Google“?

Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje2021.06.22 16:34

Prisijungimams internete vis dar labai plačiai yra naudojamos nesertifikuotos priemonės. Devyni iš dešimties lietuvių e. autentifikacijai naudoja „Facebook“ ir „Google“. Tai neramina, mat šiose platformose galima susikurti kokią tik nori tapatybę, vadinamąjį „alter ego“, kuris gali būti išgalvotas. Augant elektroninių paslaugų spektrui ir naudojamumui, nesnaudžia ir nusikaltėliai, todėl tuo pačiu didėja ir rizikos.

Lietuvoje vis dar pirmauja e. autentifikacija su „Facebook“ (86 proc.) ir „Google“ (85 proc.), rodo naujausias rinkos tyrimų bendrovės „RAIT Group“ atliktas tyrimas.

Pasirenkant patikimus e. autentifikacijos būdus, tarp Baltijos šalių geriausiai pasirodė Estija, nes pagrindinis e. autentifikacijos būdas tarp apklaustųjų Estijoje yra asmens tapatybės kortelė (89 proc.), aplenkęs tokius populiarius būdus, kaip e. autentifikacija su „Google“ (79 proc.) ir „Facebook“ (76 proc.). O tarp populiariausių trijų e. autentifikacijos būdų Švedijoje „Facebook“ ir „Google“ iš vis neatsirado.

Tokie Estijos ir Švedijos rezultatai yra „sveikos“ šalies požymis. O štai Lietuvoje pirmauja e. autentifikacija su „Facebook“ ir „Google“. Deja, tiek „Facebook“, tiek „Google“ platformose galima susikurti kokią tik nori tapatybę, kuri gali būti išgalvota. O apklausa rodo, kad autentifikacijos priemonės dažniausiai yra naudojamos finansiniame ar sveikatos apsaugos sektoriuose – ypač jautriose srityse. Finansinis sektorius yra griežtai reguliuojamas ir įprastai čia neleidžiama prisijungti su minėtomis priemonėmis. Tačiau sveikatos apsaugos sektoriuje pastebima tendencija, kad vis dar leidžiama prisijungti su „Facebook“ ir „Google“, ir tai tikrai neramina.

Toliau mūsų šalyje rikiuojasi e. autentifikacija su „Smart-ID“ (78 proc.), asmens tapatybės kortele (71 proc.) bei „Microsoft“ (56 proc.). Mažesnę rezultatų dalį užima bankininkystės programėlė su biometriniais duomenimis (51 proc.), PIN generatoriumi (49 proc.), USB laikmena (45 proc.), e. autentifikacija su m. parašu (38 proc.) ir kiti e. autentifikacijos būdai. Sertifikuotų priemonių naudojimas labai sumažina riziką.

Apklausa taip pat parodė, kad lietuviai labiausiai pasitiki „Smart-ID“ autentifikacija. Antroje vietoje liko m. parašas, o trečioje – bankinė programėlė su biometriniais duomenimis.

Nežino, ką naudoja e. pasirašymui

Apklausa atskleidė ir tai, kad lietuviai dažnu atveju nesupranta, kuo e. autentifikacijos metodas skiriasi nuo e. parašo paslaugos. 11 proc. apklaustųjų mano, kad e. pasirašymui galima naudoti „Google“, 10 proc. – „Facebook“ ir 7 proc. – „Microsoft“ e. autentifikacijos įrankius, nors taip nėra.

Dalis lietuvių iš vis nežino, kokį būdą naudoti e. pasirašymui. Tenka apgailestauti, kad prie tokios situacijos prisidėjo ir kiti tiekėjai, kai vartotojams leisdavo prisijungti ir pasirašyti įvedant vieną PIN kodą, todėl vartotojui buvo suformuotas klaidingas suvokimas dėl transakcijos paskirties.

Svarbu suprasti, jog „Smart-ID“ ar m. parašas turi du sertifikatus: vienas jų yra skirtas autentifikacijai, o antras – pasirašymui. O „Facebook“ ir „Google“ platformos yra skirtos tik autentifikacijai.

Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė, už kurią LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.