Mokslas ir IT

2021.06.22 10:27

Šalia mūsų galaktikos centro aptiktas milžiniškas „blyksintis“ objektas

LRT.lt2021.06.22 10:27

Maždaug 25 tūkst. šviesmečių atstumu nuo Žemės astronomai aptiko keistą žvaigždę, kuri keletui mėnesių buvo prigesusi, o paskui vėl suspindo, rašo „Science Alert“.

Astronomai mano, kad žvaigždė, pavadinta VVV-WIT-08, gali priklausyti naujai žvaigždžių klasei – milžiniškoms, daugiau nei 100 kartų už saulę didesnėms žvaigždėms, kurias kartą per keletą dešimtmečių užtemdo paslaptingas aplink jas besisukantis dangaus kūnas.

Žvaigždės, turinčios savitą užtemimo modelį, nepaliauja kelti susižavėjimą. Nors kosmose esantys kūnai paprastai turi pakankamai erdvės, savaime suprantama, kad kartas nuo karto jie išsirikiuoja taip, jog žiūrint iš mūsų žemiškos perspektyvos, žvaigždės pritemsta.

Vis dėlto ne visada yra paprasta nustatyti, kas tai per kūnai. Milžiniška planeta? Kosmoso dulkės? Suirusio dangaus kūno nuolaužos? Kosminis drakonas?

Žvaigždės VVV-WIT-08 atvejis yra neįtikėtinas. Nors daugelis žvaigždžių panašiai pritemsta, nė vienos jų užtemimas nebuvo toks gilus. Kaltininkė, astronomų manymu, gali būti kita žvaigždė ar planeta, gaubiama storo, nepermatomo dulkių disko ir ilga orbita skriejanti aplink VVV-WIT-08. Praskriedama pro mūsų akis, ji visiškai uždengia žvaigždę.

Milžinišką diską turinčios kompanionės orbitoje modelis nėra beprecedentis. Vienas gerai žinomas pavyzdys yra milžiniška žvaigždė Epsilon Aurigae, 27 metų ilgio orbitoje turinti kompanioną su disku, kuris maždaug 50 procentų pritemdo žvaigždę 730 dienų laikotarpiui.

Duomenys rodo, kad 97 procentais žvaigždės šviesą pritemdęs įvykis truko maždaug 200 dienų su beveik simetriška šviesos kreive. Toje kosminės erdvės zonoje esančių objektų, reikalingų atsitiktiniam dviejų atsitiktinių kūnų išsidėstymui, tankis yra daug didesnis nei manyta iki šiol, todėl mokslininkai spėja, kad šie du objektai yra tarpusavyje susiję gravitaciškai.

Orbitinis periodas nėra žinomas, tačiau, remiantis matematiniu modeliavimu, jis turėtų būti bent keli dešimtmečiai.

Šis atradimas rodo, kad tokios sistemos greičiausiai nėra itin retos.

„Neabejotinai jų yra daugiau tik dar neatrastų, tačiau dabar svarbu išsiaiškinti, kas yra tie paslaptingi kompanionai ir kodėl juos gaubia diskai, nepaisant to, kad skrieja taip toli nuo milžiniškos žvaigždės“, – sakė Kembridžo universiteto astronomas Leigh Smithas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.