Mokslas ir IT

2021.06.09 21:02

Pasiruoškite specialius akinius – ketvirtadienį Lietuvoje matysime dalinį Saulės užtemimą

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.06.09 21:02

Birželio 10 dieną Šiaurės pusrutulyje bus matomas žiedinis Saulės užtemimas – išties įspūdingas reiškinys. Toks užtemimas dar vadinamas ugnies žiedu, o kai kurie jį praminė ir mirties žvaigžde, šį terminą pasiskolinę iš filmo „Žvaigždžių karai“. Nors Lietuvoje viso grožio pamatyti nepavyks, po pietų, nuo 13 iki 15 valandos vis tiek turėsime progą stebėti dalinį Saulės užtemimą.

Kaip informuoja VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, visišką žiedinį užtemimą matys Rytų Rusijos (Magadano ir Jakutijos teritorijų), taip pat Šiaurės Vakarų Grenlandijos ir Kanados (Ontarijo, Kvebeko ir Bafino Žemės) gyventojai.

Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas portalui LRT.lt patvirtino, kad ketvirtadienį nuo 13 iki 15 valandos Lietuvoje taip pat turėtų būti matomas dalinis Saulės užtemimas. Mėnulis praslinks neuždengdamas viso Saulės disko, todėl žvaigždė atrodys šiek tiek nudilusi. Kol kas numatomi gana giedri orai, todėl etnoastronomas patikino, kad sąlygos pamatyti šį reiškinį turėtų būti geros.

Pats įspūdingiausias užtemimas bus matomas po 18 metų

Kaip aiškino J. Vaiškūnas, užtemimų būna kiekvienais metais. Saulė, aplink kurią skrieja Žemė, kartais uždengiama Mėnulio – jis atsiduria tarp mūsų planetos ir žvaigždės. Kadangi Mėnulis yra netoli nuo Žemės, tik per 384 tūkst. kilometrų, jis iš dalies atitinka Saulės disko, esančio už maždaug 150 milijonų kilometrų, dydį. Kai praslenka tarp Saulės ir Žemės, Mėnulis sukelia užtemimą – priklausomai nuo atstumo iki planetos ir kampo, jis gali būti visiškasis arba dalinis.

Dažniausiai matomi daliniai užtemimai, kai Mėnulis praslenka Saulės krašteliu. Lietuvoje tokį užtemimą galima pamatyti kas 2–3 metus.

Kaip etnoastronomas anksčiau yra minėjęs LRT.lt, ypač įspūdingas, beveik visiškasis užtemimas Lietuvoje bus matomas 2039-ųjų birželio 21 dieną 20 val. 20 minučių. „Liks tik plonas ruoželis iš apačios Saulės disko. Atrodys, kad labai plonas, horizontaliai pasviręs pjautuvas spinduliuoja kaip koks Mėnulis. Tai bus dalinis užtemimas, bet uždengtas beveik visas Saulės diskas. Tai iš tikrųjų bus įspūdingas reginys, bet iki jo dar daug laiko“, – kalbėjo J. Vaiškūnas.

Jis taip pat priminė, kad užtemimą reikia stebėti su specialiais akiniais, kurių galima įsigyti optikos prekybos vietose.

„Seniau žmonės aprūkydavo stiklą nuo žvakės, vėliau paimdavo kokį nors suvirintojo skydelį su labai tamsiu filtru. Dabar tų filtrų galima įsigyti optikos parduotuvėse. Pavojinga kelti akis į Saulę, negerai tinklainei. Jeigu filtrų nėra, negalima naudoti jokių prietaisų. Gal kam nors gali kilti noras pažiūrėti pro kokį žiūroną, bet jokiu būdu negalima. Tik pro aptemdytą filtrą“, – įspėjo etnoastronomas.

Užtemimus išnaudodavo Saulės tyrimams

Anksčiau, kai kosmoso technologijos dar nebuvo taip toli pažengusios, Saulės užtemimus astrofizikai išnaudodavo savo tyrimams – jų metų galėdavo stebėti žvaigždės atmosferą, aktyvumo pokyčius ir rinkti kitus svarbius duomenis.

„Nebuvo kosminių stočių, kurios specialius prietaisus turi ir skrieja arti Saulės, uždengia jos diską ir padaro nuolatinį dirbtinį užtemimą. Dabar Saulė tiriama tiesiogiai, o anksčiau žmonės Saulę stebėdavo nuo Žemės, žiedinis užtemimas leisdavo matyti jos vainiką, atmosferą ir ją tyrinėti. Įprastai į Saulę nepažiūrėsi, o kai uždengiama jos šviesa, matyti sluoksniai, struktūra. Iš to astronomai gaudavo nemažai duomenų.

Dabar šis etapas – praeitis. Turime kosminių stočių ir teleskopų, kurie skrieja orbitoje ir tyrinėja Saulę. Nes ji nesibaigia ties skrituliu, Saulės atmosfera išsisklaido kosminėje erdvėje pamažu. Iš esmės tęsiasi dar ne vieną milijoną kilometrų – tą Saulės dalį užtemimo metu ir stebėdavo“, – dėstė J. Vaiškūnas.

Anksčiau užtemimai žmonėms keldavo baimę

Kaip anksčiau LRT.lt yra pasakojęs etnoastronomas, senovėje žmonės Saulės užtemimui teikdavo ypatingą reikšmę, nes dar nebuvo supratę, kaip juda dangaus kūnai. Tuo metu, kai šešėlis uždengdavo Žemę, žmonės stipriai išsigąsdavo.

„Mūsų pasaulio pavadinimas susijęs su Saulės šviesa, tad Saulės užtemimas buvo suvokiamas kaip grėsmė pasauliui, grėsmė pasaulio tvarkai, taigi ir žmonėms, gyvybei. Buvo įvairiai aiškinama įvairiose tautose. Dažniausiai, apibendrintai sakant, tai kažkokios mitinės butybės, kurios uždengia Saulę arba ją praryja. Tai palaikė ir religija: vykstant užtemimui žmonių pamaldumas įgydavo labai svarbią reikšmę – žmonės melsdavosi, kad tas užtemimas kuo greičiau praeitų.

Žinoma, jis praeidavo, nes Mėnulio šešėlis turi nuslinkti. Bet kai tam skiriama religinė reikšmė, praeinant užtemimui žmonės priskiria tą galią maldoms. Jie sako: mes meldėmės, mes buvome labai susirūpinę ir atlikome apeigas, ir šviesa sugrįžo. O kas žino, jeigu mes būtume neatlikę tų apeigų, būtų viskas baigęsi blogai. Tokiu būdu religinė pasaulėžiūra stiprino pasitikėjimą savo galiomis, kad žmogus gali grėsmingus procesus nukreipti į šalį“, – LRT.lt kalbėjo etnoastronomas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt