Mokslas ir IT

2021.06.03 20:10

Fizikas Mikas Vengris: mokslas neturi būti naudojamas kaip instrumentas oponentui nutildyti

Richardas Jonaitis, LRT Radijo laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt2021.06.03 20:10

„Dekonstruoti“ pamėgtos sąmokslo teorijos nėra vienintelė problema, klaidinanti žmones sudėtingais tikrovės klausimais. Ydingas gali būti ir dangstymasis mokslu, argumentus pateikiant kaip neginčijamas išvadas, o atskirų mokslininkų nuomones – kaip galutinius atsakymus.


Į tai dėmesį atkreipiantis fizikas, profesorius Mikas Vengris primena, kad apie kai kuriuos dalykus mokslininkai šiandien gali kalbėti tvirtai, tačiau kai kuriais atvejais jie tėra pažinimo pusiaukelėje ar pačioje pradžioje. Į tai turėtų atsižvelgti ir politikai, savųjų sprendimų nebijodami įvardyti kaip politinių, bet ne „mokslu paremtų“.

LRT RADIJO laidoje „Švelnūs tardymai“ Vilniaus universitete dirbantis M. Vengris kalbėjo apie savo darbą ir laisvalaikį, šiuolaikinės fizikos galimybes, jos progresą bei sankirtas tarp mokslo ir tikėjimo. Pandemija ir jos valdymas, dėl kurio ginčijamasi ir baksnojama į įvairių šalių pavyzdžius, iškėlė dar vieną problemą – mokslo vardu „skalambijama kaip būdu nutildyti oponentams“, sako M. Vengris.

„Esminis dalykas, kurį visi turėtume žinoti, suprasti ir įsisąmoninti – mokslas nėra būdas sužinoti neginčijamoms tiesoms, mokslas yra tiesiog metodai, kuriais tiriama ir aiškinamasi. Ir kai teigiama „mokslas sako, kad kaukės neveikia“ arba „mokslas sako, kad visi turėtume nešioti dvi kaukes“, tai yra bandymas pasiimti mokslo prestižą, įrodant teiginį, kuris yra iš esmės politinis ir turėtų būti suformuluotas taip, kad mokslas nežino, kaip yra, todėl teks naudotis ne mokslu. (...) Kai ko mokslas tiesiog nežino ir tai, kad koks nors mokslininkas turi nuomonę, dar nėra joks įrodymas“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.

Politikai turėtų prisiminti, jog yra demokratiškai išrinkti ir tai suteikia jiems teisę priimti svarbius, kartais skausmingus sprendimus, tačiau kartu ir įpareigoja už juos prisiimti atsakomybę. „Visada ginčytinais klausimais gali surasti ekspertų į abi puses, susiradus vieną ekspertą pasakyti, kad „ekspertai pasakė“ ir viskas, yra nieko bendro su mokslu neturintis elgesys“, – priduria jis.

Remtis mokslu dažnai būtina, bet kartu nepamiršti ir to, kad mokslininkai daugybės aktualių klausimų atžvilgiu yra nuolatinėse paieškose. Tai svarbu ir viešajai erdvei apskritai, sako fizikas, jeigu nenorima paskęsti vaiduose.

„Mokslas yra būdas kažką sužinoti – kartais ir neginčijamai, o kartais, tiriant kai kuriuos klausimus, nėra aiškaus iki galo atsakymo. Bet jis neturėtų būti naudojamas kaip instrumentas nutildyti oponentą – sakyti, kad mokslas sako taip, o tu kvailys, nes netiki mokslu, nes profesorius, žiūrėk, štai taip pasakė, nėra argumentas. Mes galime nutarti nediskutuoti dėl kažkokio klausimo, jeigu neturime laiko ar mums neįdomu, bet užbaninti žmogų feisbuke dėl to, kad jis prieš metus pasakė, kad yra įtikėtina hipotezė, jog koronavirusas gimė Kinijos Uhano virusologijos institute? Tuos žmones technologijų gigantai laikė dezinformacijos skleidėjais, o dabar apie tai kalba visi. Ir kodėl gi visiems sąžiningai neprisipažinus, kad tabu temų nėra, reikia aiškintis įvairius dalykus, bandyti juos suprasti“, – sakė profesorius.

Iš tiesų „moksliškas“ požiūris – pirmiausia atvirumas debatams, kurie visgi turi būti pagrįsti.

„Nereikia ant mokslininkų versti atsakomybės už tai, ką iš tikrųjų žmonės nori padaryti. Tai tik būdas pasislėpti. Tarsi mokslas kažkas gilaus, didelio ir sudėtingo, tie žmonės neįtikėtinai aukštomis kaktomis viską sugalvojo, mes dabar plebėjams pasakysime ir nutildysime juos visus, jeigu jie nesutiks. Mokslas pirmiausia „teigia“, kad visi turi teisę aiškintis įvairius klausimus, diskutuoti galima visomis temomis ir kalbėtis reikia argumentais“, – laidoje „Švelnūs tardymai“ kalbėjo M. Vengris.

Tokių principų jis teigia besistengiantis laikytis ir universitete, skaitydamas paskaitas studentams. Fizikas sako jaunystėje dažnai linkdavęs karštai ginčytis ir įrodinėti, dabar tapo santūresniu, tačiau žavisi studentais, kurie sąžiningai nori aiškintis ir yra ambicingi įrodyti savo įsitikinimus.

„Geras mokslininkas, geras fizikas eis, kapstysis, argumentuos, aiškinsis – kaip paaiškinti šitai, jeigu neveikia, jeigu tai veikia, kaip būtų toliau. Iš šito pokalbio galima išlukštenti teisybę ir pačiam kažko išmokti. Studentai ir vaikai dažnai išmoko nemažai dalykų, padeda suprasti tai, ką manei, kad supranti, bet nesupratai, o galbūt ir nesusimąstei. Aš esu visiškas šalininkas ginčo ir pokalbio, ypač aistringo, be jokių tabu ir aiškinantis klausimą iki dugno. Manau, kad tai ir turi vykti gerame universitete, tam jie ir sugalvoti“, – sakė M. Vengris.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Švelnūs tardymai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt