Mokslas ir IT

2021.05.16 09:08

Europos kosmoso agentūros astronautų atrankoje siektų dalyvauti dešimtys lietuvių

Augustas Stankevičius, BNS2021.05.16 09:08

Seimui ruošiantis kitą savaitę skubos tvarka ratifikuoti narystę Europos kosmoso agentūroje (EKA), šiuo metu jos organizuojamoje astronautų atrankoje siektų dalyvauti dešimtys lietuvių.

„Visi lakūnai giliai širdyje turi svajonę pakilti į kosmosą ir save dar aukščiau realizuoti. Anksčiau patyliukais apie tai svajodavome, tačiau dabar, kai pamatėme, kad yra bent menkiausia proga, turime pabandyti“, – BNS sakė 29-erių keleivinių oro linijų pilotas Silvestras Moldovancevas.

Jis kartu su kolegomis Andriumi Jokubausku ir Gediminu Pieviškiu dar praėjusią savaitę kreipėsi į Seimą, prašydami „ratifikuoti asocijuotos narės sutartį šių metų pavasario sesijoje“. Anot jų, tai leistų lietuviams dalyvauti EKA astronautų atrankoje.

Paraiškos dalyvauti atrankoje priimamos iki šių metų gegužės, o susitarimą iki šiol planuota ratifikuoti rudens sesijoje. Tačiau šią savaitę Seimas persigalvojo ir sutartį ratifikuoti nusprendė skubos tvarka ateinančią savaitę.

Jaučiamas augantis susidomėjimas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas Justas Nugaras sako, kad šiuo metu sunku įvardinti tikslų galinčių ir norinčių EKA atrankoje dalyvauti lietuvių skaičių, tačiau pabrėžė, kad tokių žmonių tikrai yra.

„Sunku pasakyti, bet manau, kad kalbame apie dešimtis žmonių, tikrai ne vienetus. Jaučiame susidomėjimą, mums rašo absolventai, teiraujasi. Ypač tie, kurie baigė pilotavimo studijas, nes raketos valdymas yra panašus į orlaivio valdymą“, – kalbėjo J. Nugaras.

A. Gustaičio aviacijos instituto dekanas teigė, kad susidomėjimas kosmosu Lietuvoje nuosekliai auga.

„Lietuva vis labiau tampa kosmoso technologijų valstybe, atsiranda verslo įmonių, vis daugiau mokslininkų, studentų, kurie renkasi aviacijos mechanikos studijas ir paskui save specializuoja kosmoso inžinerijoje“, – kalbėjo J. Nugaras.

„Su įstojimu į Europos kosmoso agentūrą tas susidomėjimas tikrai augs“, – pridūrė jis.

Galimybė tapti pirmuoju lietuviu kosmose

Agentūra paskutinį kartą astronautų atranką vykdė seniau nei prieš dešimtmetį – 2008 metais. Šiuo metu ketinama atrinkti keturis astronautus, du parastronautus ir dvidešimt rezervinių astronautų.

„Jei pagrindiniai atrinkti žmonės negalėtų dalyvauti misijose, tai būtų imami iš rezervo astronautai. Arba dalyvautų ateities misijose“, – kalbėjo S. Moldovancevas.

Anot jo, tokioje atrankoje kaskart siekia dalyvauti tūkstančiai norinčiųjų.

„Šansai dideli nėra. Papulti į gyvą atranką būtų tikrai malonu, tačiau norisi bent turėti galimybę išsiųsti CV“, – kalbėjo pilotas.

Iki šiol lietuviai į kosmosą nebuvo pakilę. Tiesa, kosminėse misijose sovietmečiu yra dalyvavęs lietuvių kilmės astronautas Aleksejus Jelisejevas, o arčiausiai skrydžio į kosmosą buvo priartėjęs astronautas Rimantas Stankevičius, tačiau 1990 metais vyras žuvo.

Ekonominis ir politinis prestižas

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015-aisias prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose, kuriuose finansavimą gavo 40 projektų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, bendradarbiavimas su EKA leidžia padidinti valstybės konkurencingumą, skatinti inovacijas. Už galimybę dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje Lietuva kasmet sumoka apie 1,3 mln. eurų.

Agentūros taryba kovo viduryje galutinai pritarė, kad Lietuva taptų asocijuota EKA nare, o balandžio pabaigoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra.

Tačiau tam, kad Lietuva galutinai taptų EKA asocijuota nare, sutartį dar turi ratifikuoti parlamentas.

Kaip BNS teigė Lietuvos kosmoso biuro atstovė Eglė Elena Šataitė, prisijungimas prie šios agentūros yra įsitraukimas į „prestižinį Europos kosmoso pramonės klubą“.

EKA asocijuota nare pernai tapo Latvija.

„Tai yra politinio ir ekonominio prestižo klausimas. Ekonominio prestižo klausimas ta prasme, kad vienas investuotas euras duoda maždaug keturis eurus vertės“, – teigė Lietuvos kosmoso biuro atstovė.

„Narystė skatina verslą ir mokslą bendradarbiauti, teikti bendras paraiškas, kurti kosmoso technologijas, kurios paskui bus parduodamos į rinką ir, natūralu, neš ekonominę grąžą šaliai“, – pridūrė ji.

Susitarimui įgyvendinti kasmet reikės skirti 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. A. Armonaitė anksčiau yra teigusi, kad tai šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžos.

Be kita ko, per EKA programas atgal į Lietuvą grįš apie 80 proc. investuotų lėšų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.