Mokslas ir IT

2021.05.15 08:29

Pirmasis Kinijos marsaeigis sėkmingai nusileido Raudojoje planetoje

atnaujinta 11.04
BNS2021.05.15 08:29

Kinijos kibernetinis zondas, nešantis marsaeigį „Zhurong“ anksti šeštadienį Pekino laiku sėkmingai nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Šis pasiekimas per pačią pirmąją Kinijos surengtą Marso tyrimų misiją žymi didėjančių Pekino ambicijų kosmose istorinį triumfą.

Nusileidimo modulis, nešantis „Zhurong“ įskriejo į retą Marso atmosferą ir per vadinamąsias „septynias siaubo minutes“ išskleidęs parašiutą sėkmingai atliko sudėtingą uždavinį – sklandžiai nutūpti didžiulėje Utopijos lavos lygumoje planetos šiauriniame pusrutulyje.

Aparatas „sėkmingai nusileido iš anksto parinktoje teritorijoje“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV, surengęs specialią laidą šiai misijai nušviesti „Nihao Mars“ (Labas, Marsai).

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Nacionalinės kosmoso administracijos (CNSA) informacija, patvirtino nusileidimo faktą.

Prezidentas Xi Jinpingas pareiškė „šiltus sveikinimus ir nuoširdžius linkėjimus visiems, dalyvaujantiems šioje Marso tyrimų misijoje“, rašo „Xinhua“.

Kinija tapo pirmąja valstybe, nusiuntusia zondą į Marso orbitą ir nutupdžiusia marsaeigį jau per savo pirmąją misiją šioje planetoje.

Azijos milžinė taip pat tapo trečiąja aparatą ant Marso nutupdžiusia šalimi po JAV ir Rusijos.

Kinija jau yra pasiuntusi į kosmosą astronautų, tyrimo zondų ir mėnuleigių – į Mėnulį, o marsaeigio nusileidimas laikomas pačiu prestižiškiausiu pasiekimu varžantis dėl dominavimo kosmose.

Trijų mėnesių misija

„Zhurong“, pavadintas kinų mitologinės ugnies dievybės vardu, atvyko į Marsą praėjus keliems mėnesiams po naujausio amerikiečių marsaeigio „Perseverance“ nusileidimo.

Saulės energija varomas Kinijos šešiaratis aparatas, sveriantis apie 240 kg turės rinkti Marso paviršiaus uolienų pavyzdžius ir juos analizuoti.

Marsaeigį nešusio Marso zondo „Tianwen 1“ paleidimas pernai liepą žymėjo svarbaus Kinijos kosmoso programos etapo pradžią.

Aparatas į orbitą aplink Marsą įskriejo vasarį. Po ilgokai trukusios tylos valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė, kad aparatas priartėjo prie „gyvybiškai svarbios nusileidimo stadijos“.

CNSA specialistai su nerimu stebėjo nusileidimo procesą. Valstybinė žiniasklaida pažymėjo, kad nusileidimas išskleidžiant parašiutą ir smūgį į paviršių amortizuojančias atramas buvo „sudėtingiausia šios misijos dalis“.

Planuojama, kad „Zhurong“ Raudonojoje planetoje apie tris mėnesius darys nuotraukas ir rinks geografinius duomenis.

Keblus nusileidimo manevras vadinamas „septyniomis siaubo minutėmis“, nes jis įvyksta greičiau nei radijo signalai iš Marso spėja pasiekti Žemę, todėl, galimybės palaikyti ryšį tuo metu būna ribotos.

„Atstumas buvo per didelis, todėl kosminis aparatas privalėjo visa tai atlikti savarankiškai“, – sakė Kinijos kosmoso programą stebintis nepriklausomas analitikas Chen Lanas. – Jeigu kažkas sutriktų, žmonės Žemėje niekaip negalėtų padėti.“

Anksčiau keli JAV, Rusijos ir Europos šalių mėginimai nutupdyti marsaeigius patyrė fiasko – pastarąjį kartą tai įvyko 2016 metais, kuomet sudužo rusų ir europiečių aparatas „Schiaparelli“.

Vėliausia sėkmė buvo pasiekta vasarį, kai JAV kosmoso agentūra NASA nutupdė „Perseverance“, nuo tada tyrinėjantį Raudonąją planetą.

JAV marsaeigis Marse paleido nedidelį autonominį sraigtasparnį, tapęs pirmuoju sunkesniu už atmosferą orlaiviu, paleistu žmogaus kitoje planetoje.

Kinijai teks dėti dar daug pastangų, kad pasivytų Jungtines Valstijas ir Rusiją, kurių astronautai ir kosmonautai ne vieną dešimtmetį kaupė kosmoso tyrinėjimo patirtį.

Kinija balandį sėkmingai paleido pirmąjį savo naujos kosmoso stoties modulį, tikėdamasi, kad įgula joje pradės dirbti jau 2022 metais. Pekinas taip pat planuoja pasiųsti žmonių į Mėnulį.

Praėjusią savaitę kinų nešančioji raketa „Changzheng 5B“ (Ilgasis žygis), iškėlusi orbitinės stoties modulį, subyrėjo virš Indijos vandenyno nevaldomai įskriejusi į Žemės atmosferą.

Dėl to įvykio Pekiną sukritikavo JAV ir kitos valstybės – jos apkaltino Kiniją nesilaikius įprastų procedūrų kosminėms šiukšlėms iš orbitos pašalinti ir tvirtino, kad nuolaužos galėjo sukelti pavojų žmonėms ir turtui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.