Mokslas ir IT

2021.05.14 22:23

Ar gali būti, kad telefonas klausosi ir įrašinėja jūsų pokalbį? Atsakymas – ir taip, ir ne

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.05.14 22:23

Turbūt kiekvienas turi savo istoriją apie tai, kaip pamatė kažkokio produkto reklamą po to, kai jį garsiai su draugu aptarė netoliese turėdami išmanųjį telefoną. Ar gali būti, kad telefonas klausosi mūsų pokalbių? O gal tai tik paranoja?

Balso nuolatos klausosi virtualieji asistentai

Kaip aiškina „Nord VPN“, 2011-aisiais „Apple“ pristatė virtualųjį asistentą „Siri“, sukurtą „iPhone“ telefonams. Tai įkvėpė ir kitus gamintojus, todėl netrukus rinkoje pasirodė „Alexa“, „Google“ virtualusis asistentas, „Cortana“ ir visi kiti. Šie virtualieji asistentai balso klausosi nuolatos, todėl, kai pasakote specialią komandą, ją atpažįsta ir ima vykdyti paskirtą užduotį – skambinti, ieškoti informacijos internete ar kitaip valdyti įrenginį.

Taigi, žvelgiant iš šios pusės, galima drąsiai sakyti, kad telefonas išties mūsų klausosi, – kitu atveju minėti asistentai nereaguotų į duotą komandą. Tačiau, žinoma, čia slypi ir daugiau aspektų.

Pavyzdžiui, „Nord VPN“ pažymi, kad „Apple“ atsirenka nedidelę dalį vartotojų pokalbių su „Siri“ ir juos analizuoja. Teigiama, kad tai daro tam, jog pagerintų savo paslaugų kokybę. 2019-aisiais taip pat paaiškėjo, kad „Siri“ kartais netyčia įsijungia ir įrašo privačius pokalbius ar netgi intymius garsus tuo metu, kai įrenginių savininkai tikrai nenorėtų būti įrašinėjami. Pavyzdžiui, aptariant verslo reikalus, kalbantis su gydytoju ar mylintis. „Apple“ dėl to atsiprašė savo vartotojų ir pasižadėjo patobulinti teikiamas paslaugas. Tačiau „Siri“ nėra išimtis – tuo pačiu principu veikia ir „Alexa“, „Google“ bei kiti virtualieji asistentai.

Svarbu turėti omenyje ir tai, kad virtualiojo asistento paprašius surasti tam tikrą informaciją, ji neretai naudojama reklamai. Iš esmės tai niekuo nesiskiria nuo paprasčiausio gūglinimo. Pavyzdžiui, jeigu ieškote, kur nusipirkti sportbačius, vėliau batų parduotuvės reklama gali jus vaikytis visame internete. O virtualusis asistentas tėra kitas paieškos variklis.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad naudodami virtualųjį asistentą sutinkate su jo naudojimo sąlygomis, o davę sutikimą pritariate, kad rinkodaros tikslais būtų sekami jūsų pokalbiai „Siri“, „Bixby“, „Alexa“ ir kitais išmaniaisiais pagalbininkais.

Vis dėlto, jeigu su šiomis sąlygomis nesutinkate, virtualųjį asistentą galima išjungti telefono nustatymuose.

Kas, jeigu nesinaudojate virtualiuoju asistentu?

Įtarimai, kad telefonas per mikrofoną įrašinėja pokalbius, kamuoja ir tuos, kurie nesinaudoja virtualiaisiais asistentais. Norėdami patikrinti, ar taip gali būti, 2019 metais kompanijos „Wandera“ kibernetinio saugumo specialistai atliko specialų tyrimą, mėgindami išsiaiškinti, ar telefoną supantys garsai gali turėti įtakos matomoms reklamoms internete. Vis dėlto nebuvo aptikta jokių ženklų, kad telefonas ir jame esančios programėlės klausytųsi pokalbių, rašo BBC.

Tyrėjai specialiame garso kambaryje išmėgino du telefonus – „Samsung“ ir „iPhone“. Visą pusvalandį fone jie leido kačių ir šunų ėdalo reklamas. Du visiškai identiškus telefonus jie padėjo ir tyliame kambaryje.

Kibernetinio saugumo specialistai buvo atidarę „Facebook“, „Instagram“, „Google Chrome“, „SnapChat“, „Youtube“ ir „Amazon“ programėles ir suteikė visus galimus prieigos leidimus kiekvienai platformai.

Vėliau jie stebėjo, ar pasirodė reklamų, susijusių su gyvūnų ėdalu, kiekvienoje platformoje ir interneto svetainėje, kurioje vėliau lankėsi. Buvo analizuojamas ir telefono baterijos bei duomenų sunaudojimas po kiekvienos testo dalies.

Šį eksperimentą specialistai atliko tris dienas iš eilės tuo pačiu metu, tačiau nepastebėjo nei gyvūnų ėdalo reklamų telefonuose, paliktuose garso kambaryje, nei padidėjusio duomenų ar baterijos naudojimo.

Visuose telefonuose buvo pastebimas panašus aktyvumo lygis. Tyrėjai stebėjo ir iš įrenginių perkeliamus duomenis, tačiau jų kiekis buvo gana nedidelis ir nė iš tolo neprilygo duomenų srautui, kurį sukuria „Siri“ arba „Google“ virtualieji asistentai.

Daug metų technologijų gigantai atmetė įtarimus, kad šnipinėjimui naudoja mūsų mobiliuosiuose telefonuose esančius mikrofonus. Vis dėlto daugelis vartotojų vis tiek mano, kad yra sekami ir stebimi.

Įdomu tai, kad atliekant tyrimą pastebėta, jog „Android“ programėlės sunaudoja kur kas daugiau duomenų tylioje patalpoje, o „iOS“ programėlės – garso kambaryje. Analitikai tuomet negalėjo pasakyti, kodėl taip yra.

Kompanijos „Wandera“ įkūrėjas ir vadovas Eldaras Tuvey įsitikinęs, kad bendri rezultatai rodo, jog jokio slapto informacijos perdavimo nėra ir negalima teigti, jog telefonas klausosi aplinkos garsų bei pokalbių.

„Neradome jokių įrodymų, kad tai vyko bandytose platformose. Tai gali vykti mums nežinomu būdu, bet sakyčiau, kad tai mažai tikėtina“, – BBC sakė E. Tuvey pasakė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.