Mokslas ir IT

2021.05.16 19:02

Žarnyne trūksta gerųjų bakterijų? Kyla rizika susirgti su tokiomis ligomis kaip Alzheimeris ir Parkinsonas

LRT.lt2021.05.16 19:02

Mokslininkai nustatė žarnyno bakterijų rūšis, kurios, panašu, vaidina svarbų vaidmenį vystantis neurodegeneracinėms ligoms, tokioms kaip Alzheimeris, Parkinsonas ir motorinių neuronų ligos, rašo „Science Focus“.

Ankstesni tyrimai parodė ryšį tarp minėtų ligų ir žarnyno mikrobiomos pokyčių, tačiau turint omenyje, kad mūsų organizme gyvena tūkstančiai bakterijų rūšių, nebuvo lengva nustatyti, kurios iš jų pasižymi tokiu poveikiu. Visai neseniai Floridos universitete (JAV) susibūrusi tyrėjų komanda ne tik nustatė kenksmingas bakterijas, bet ir įrodė, kad tam tikros kitos bakterijų rūšys gali gaminti junginius, kurie neutralizuoja jų poveikį.

„Mikrobiomos analizė yra pakankamai naujas metodas tiriant, kas sukelia neurodegeneracines ligas. Šiame tyrime mums pavyko įrodyti, kad tam tikros bakterijų rūšys vaidina svarbų vaidmenį vystantis šioms ligoms“, – sako Floridos universiteto docentas dr. Danielius Czyzas.

„Mes taip pat nustatėme, kad kai kurios kitos bakterijos gamina junginius, kurie neutralizuoja šias „blogąsias“ bakterijas. Naujausi tyrimai parodė, kad Parkinsono ir Alzheimerio ligomis sergantiems pacientams trūksta vadinamųjų „gerųjų“ bakterijų, todėl mūsų išvados gali padėti paaiškinti šį ryšį ir atverti galimybes tolesniems tyrimams“, – aiškina jis.

Neurodegeneraciniai sutrikimai atsiranda dėl baltymų kaupimosi organizmo audiniuose. Šios baltymų sankaupos gali sutrikdyti ląstelių funkcionavimą.

Ryšį tarp žarnyno bakterijų ir neurodegeneracinės ligos mokslininkai tyrė C. elegans vadinamų kirmėlių organizme. Kai jos buvo užkrėstos kenksmingomis bakterijomis, jų audiniuose pradėjo kauptis baltymai.

„Turime būdą žymėti sankaupas, kad žiūrint pro mikroskopą, jos švytėtų žaliai, – sako D. Czyzas. – Mes matėme, kad tam tikrų bakterijų rūšių kolonizuotos kirmėlės švytėjo dėl audiniams toksiškų sankaupų, o tos, kurios buvo kolonizuotos kontrolinių bakterijų, – ne.“

Be to, kirmėlės neteko mobilumo. „Sveikas kirminas juda vingiuodamas. Paėmus šį mažą padarėlį ant pagaliuko, jis tiesiog nuo jo nusliuogia, – aiškina pagrindinė tyrimo autorė Alyssa Walker. – Tačiau blogomis bakterijomis užkrėsti kirminai negalėjo to padaryti dėl toksiškų baltymų sankaupų.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.