Mokslas ir IT

2021.05.13 09:18

Valentas Gružauskas. Dirbtinis intelektas persmelks mūsų gyvenimus

Valentas Gružauskas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas2021.05.13 09:18

Šiandien dirbtinis intelektas (DI) jau yra tapęs neatsiejama sėkmingo verslo dedamąja. Tačiau klystume manydami, kad mums, paprastiems piliečiams, jo neprisireiks. Jau neužilgo DI taps tokia pat kasdienybe kaip ir mūsų kišenėje gulintis mobilusis telefonas.

DI amžiuje įmonės, vystydamos projektus, skirtus verslo procesams palaikyti, susiduria su viena kompleksine problema – kaip, nustačius vartotojo poreikius, sujungti visus valdymo elementus į darnią sistemą ir dar techniškai ją realizuoti, laikantis nustatytų terminų ir biudžeto apribojimų?

Joks verslas negali egzistuoti be verslo procesų palaikančių sprendimų – jie apima gamybą, logistiką, klientų aptarnavimą ir kitus susijusius procesus.

Pagrindinė ašis, jungianti visus šiuos procesus, yra informacinės sistemos, o siekiant sukurti efektyvią sistemą šių procesų valdymui, būtina tiek ne tik perprasti verslo procesą, bet ir turėti techninių programavimo žinių.

Trukdo skirtingi žodynai

Kuriant efektyvią procesų valdymo sistemą daugiausia nesusipratimų kyla tarp verslo sprendimo priėmėjų ir programuotojų, kadangi jie kalbėdami naudoja skirtingą žodyną.

Programuotojai dažnai neturi reikiamo supratimo apie verslo procesus, tačiau turi tikrai gilų techninį suvokimą. Tuo tarpu sprendimų priėmėjai priešingai – jie puikiai perpratę verslo procesą, bet kartais neįsivaizduoja, kaip techniškai tai įgyvendinti.

Kalbant bendrai, svarbiausia diegiant projektus, yra kuo efektyviau išnaudoti turimus resursus, o tam reikia aiškiai žinoti tikslą ir įvertinti savo technines galimybes.

Geras to pavyzdys – mūsų šalyje šiuo metu vyksta dideli projektai „atvirų duomenų“ politikoje. „Registrų centras“ atvėrė dalį duomenų, Lietuvos statistikos departamentas realizuoja bendrą valstybės duomenų prieigą, skirtą vystyti įvairius tyrimus.

Būtent „atvirų“ duomenų politikos kontekste labai svarbus susikalbėjimas tarp programuotojų ir verslo sprendimo priėmėjų, kadangi svarbu atverti tikrai vertingus duomenis sprendimams priimti.

Inovacijų ministerijos ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, naujai patvirtintame „Naujos kartos Lietuva“ finansavimo priemonėje skaitmeninei transformacijai ir inovacijų skatinimo sistemai yra numatyta 445 mln. Eurų, o aukštajam mokslui bei aukštos pridėtinės vertės verslui kartu su ŠMSM numatyta 200,2 mln. Eurų.

Šio finansavimo tikslas – plėsti atvirų duomenų infrastruktūrą ir dirbtinio intelekto algoritmų kūrimą. Jei Lietuvai pavyktų įgyvendinti šį projektą – rezultatas būtų stulbinamas.

Puikus duomenų atvėrimo pavyzdys yra Niujorko atvirų duomenų portalas, kuriame yra ne tik atvertas didelis kiekis duomenų, bet ir prieiga prie duomenų yra labai paprasta. Šis pavyzdys parodo puikią sinergiją tarp IT ir verslo sprendimo priėmėjų, kuri sukūrė pridėtinę vertę.

Vienas iš Niujorko atvirų duomenų panaudojimo pavyzdžių yra susijęs su Lietuva. Įdomų darbą atliko mokslininkai I. Matijošaitienė, A. McDowald ir V. Juneja, kurie realizavo automobilių vagysčių prognozavimo modelį. Šis tyrimas leido tinkamiau suprasti, kokie veiksniai skatina vagystes, kaip juos sumažinti ir kurios parkavimo vietos yra saugesnės.

Šiuolaikiniai specialistai stokoja DI žinių

Problema tampa dar opesnė, kai atsiranda būtinybė diegti dirbtinio intelekto sprendimus, kadangi dirbtinio intelekto sprendimų efektyvumas dažnai išryškėja tik pilnai realizavus projektą.

Pavyzdžiui, netinkamų duomenų pasirinkimas gali sudeginti daug laiko, bet neduoti naudingų rezultatų verslams. Nors DI technologijos išpopuliarėjo pastarajame dešimtmetyje, tačiau daug specialistų vis dar neturi pagrindinių žinių apie DI. Jie net nesupranta kas būtent yra DI ir kaip šie DI sprendimai realizuojami techniškai.

Šioje vietoje verslo sprendimo priėmėjams rekomenduotina pasigilinti ir perprasti pagrindinius dirbtinio intelekto aspektus.

Pavyzdžiui, kas yra optimizacija, kas yra tikslo funkcija, kaip vyksta duomenų sutvarkymas ir integravimas, kiek laiko užtrunka sutvarkyti duomenis, kaip vyksta DI algoritmų apmokymas, kokia IT infrastruktūra reikalinga algoritmų apmokymui. Būtina suvokti, kaip veikia DI algoritmai ir kodėl šiame kontekste tampa labai svarbus etikos aspektas.

Ko gero nesuklysime darydami prielaidą, kad daugelis šiuolaikinių specialistų neturi pakankamų DI žinių dėl įvairių aspektų. Vienas dažniausių – neatnaujintos žinios. Galbūt tuo momentu, kai jie studijavo, DI dar nebuvo pakankamai išvystytas, todėl nauja disciplina dar nebuvo įtraukta į studijų turinį?

Turėsime išmokti naudotis ir suprasti DI

Dirbtinis intelektas persmelks mūsų gyvenimus. Šiandien pasaulyje eksponentiškai daugėja dirbtinio intelekto studijų – pavyzdžiui, Amerikoje, Saint Peters universitete, yra įkurtas Didžiųjų duomenų institutas, kuriame vykdomos duomenų mokslo magistro studijos. Ir tai tik vienas pavyzdys kaip keičiasi ir adaptuojasi modernių universitetų studijų programos.

Ne išimtis yra ir mūsų šalis. Štai Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete (KTU IF) jau kuris laikas vykdomos dirbtinio intelekto bakalauro studijos. Čia parrengiami aukšto lygio IT specialistai, tačiau DI – ne vien informatika.

Štai Logistikos modulio studentai gauna užduotys, kurios skirtos konkrečių verslo įmonių problemų sprendimams rasti. Studentai turi pateikti ne tik verslo proceso tobulinimo idėją, bet ir matematinį pagrindą jos sprendimui.

Pavyzdžiui, bendrovės „Unlimited Carrier“ logistikos modulyje studentai turi ne tik efektyviau konsoliduoti dalinius krovinius, bet ir planuodami maršrutą atsižvelgti į reiso metu sukuriamą aplinkos taršą.

Nesuklysime sakydami, kad šiandien esame DI atėjimo liudininkai. Jis skverbiasi visur – į mūsų išmaniuosius telefonus, namus, darbus. Tik laiko klausimas, kada mus sups DI ir dabartinė visuomenė bus ta, kuri pirmoji prie jo prisilietė.

Kad šis prisilietimas nebūtų labai „skausmingas“, jau šiandien galima pasinaudoti galimybe baigti nemokamus nuotolinius DI kursus. Siekdamas šviesti visuomenę apie DI, didinti jo prieinamumą, Kauno technologijos universitetas (KTU) prisijungė prie iniciatyvos, atkeliavusios iš Suomijos.

KTU pastangomis, jau daugiau kaip pusmetį Helsinkio universiteto ir suomių įmonės „Reaktor“ sukurtas nemokamas virtualus mokymų kursas jau prieinamas ir bet kuriam Lietuvos gyventojui. Ne IT specialistams skirtą mokymo programą galima mokytis internetu, lietuvių kalba ir gauti žinias patvirtinantį sertifikatą. Išsamesnė informacija ir registracija į nuotolinius kursus apie DI svetainėje: https://www.elementsofai.lt/

Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė, už kurią LRT.lt portalo redakcija neatsako.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.