Mokslas ir IT

2021.05.04 20:45

Verslininkas Bumelis įsitikinęs, kad Lietuva galėtų gaminti COVID-19 vakcinas, tikisi valdžioje strigusio projekto atgaivinimo

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.05.04 20:45

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę aptarė Lietuvos galimybes prisidėti plečiant vakcinų gamybą su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu, atsakingu už Bendrijos vidaus rinką. Pasak mokslininko ir verslininko Vlado Bumelio, tokios galimybės tikrai yra, o jei vienas ankstesniosios Vyriausybės svarstytas projektas nebūtų užstrigęs dar 2016 m., vakcinų gamyba Lietuvoje esą vyktų jau dabar.


Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė pareiškė neabejojanti, kad „Lietuvos mokslininkai, verslas bei užmegztos naujos partnerystės galėtų prisidėti prie ES pastangų užtikrinti didesnę vakcinų gamybą“, eurokomisaras Th. Bretonas premjerės taip pat buvo pakviestas apsilankyti Lietuvoje.

Bendrovės „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas V. Bumelis LRT RADIJUI pirmadienį sakė, jog premjerė „šimtu procentų teisi“ kalbėdama apie galimybes prisidėti prie tam tikros rūšies vakcinų gamybos.

„Vienos vakcinos, kaip žinia, yra paremtos RNR principu, kitos – inaktyvuotu virusu. Tos vakcinos, kurios yra RNR principo, dar skirstomos pagal tai, kaip RNR yra nunešamas į ląstelę – vienose yra naudojant nepavojingus virusus, o kitose naudojant kai kurias nanodaleles. Tas vakcinas, kurios yra RNR principo, mes tikrai gaime daryti – ir vienu, ir kitu būdu. Negalime daryti tų vakcinų, kurias gamina kinai, ir labai populiariai, t.y. augina koronavirusą, jį deaktyvuoja ir iš to kuria vakciną“, – laidai „Ryto garsai“ kalbėjo profesorius V. Bumelis.

Jis teigia matantis ir didelę perspektyvą vaistų nuo COVID-19 technologijoje, lūkesčių ypač teikia monokloninių antikūnų gamyba.

„Tai yra tokie antikūnai, kuriuos suleidus, jie sugaudo arba užblokuoja virusą ir neleidžia patekti į ląstelę. Mes tuos pajėgumus turime. Galiu pasakyti, kad šiais metais įdiegėme ir paleidome didžiulius pajėgumus, turime naują 5 kubinių metrų liniją, kur galima auginti didžiulius kiekius ir mikroorganizmų, ir žinduolių ląstelių. Taip kad premjerė tikrai buvo teisi, sakydama, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti gaminti tiek vakcinas, tiek įvairius vaistus, kurie veiktų prieš koronavirusą“, – sakė V. Bumelis.

Jis pripažino, jog nors žinių bagažas, specialistų ir technologinių pajėgumų yra, įeiti į rinką nėra lengva. Be to, nors Lietuvoje yra galimybė gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, reikėtų ieškoti bendradarbiavimo galimybių su preparatui saugoti skirtų talpų gamintojais. Jų yra, pavyzdžiui, Latvijoje, sako V. Bumelis.

„Galime daryti aktyviąją medžiagą, mes neturime pajėgumų daryti tuos buteliukus – jeigu jau vakcinavotės, žinote, kad (vakcina) švirkštu ištraukiama iš buteliuko ir suleidžiama. Bet tų, kurie daro ir išpilsto aktyviąją medžiagą į buteliukus, pasaulyje yra tikrai daug, nėra daug pajėgumų, kurie gali padaryti aktyvią medžiagą, o mes tikrai juos turime. Tai tos šnekos yra, negaliu pasakyti, kad ir Vyriausybė neprisideda. Aš pats, kadangi esu paprastas Lietuvos ir Europos Sąjungos pilietis, pasirašiau ir nusiunčiau laišką trims eurokomisarams – vienam, kuris atsakingas už vidaus prekybą, kitam, kuris už inovacijas ir trečiam, kuris už sveikatos apsaugą, – kad galiu padėti. Ar jie ką nors sakys ir atrašys man, nežinau, pažiūrėsime, bus įdomu“, – sakė verslininkas.

Atsakymo iš Europos Komisijos jis sako dar nesulaukęs, tačiau ir kreiptasi, pasak jo, buvo neseniai.

V. Bumelis teigia, kad Lietuva galėjo turėti technologiškai pažangią gamyklą, kuri leistų įsitraukti į vakcinų gamybą kur kas anksčiau, tačiau vienas toks projektas liko neįgyvendintas. Dabar tikimasi jį prikelti.

„Man atrodo, kad kai ko nors gyvenime nepadarai, niekada nereikia kitų kaltinti, geriausia yra kaltinti save. Kad to fabriko nepastatėme ir jo nėra, turbūt labiausiai patys kalti, tie, kurie inicijavo jo statybą. Dar Butkevičiaus Vyriausybės pabaigoje tas projektas buvo pripažintas kaip valstybei labai svarbus, bet dažniausiai tie visi projektai, išskyrus Gariūnų projektą, kuris išsivystė, dažniausiai numiršta biurokratų stalčiuose ar valstybiniuose archyvuose. Taip buvo ir su projektu pastatyti valstybinės svarbos objektą kartu su valstybe ir verslu – tris fabrikus. Dabar pradedame po truputį tą projektą atgaivinti, žiūrėdami investitorius, žiūrėdami, kaip galima panaudoti tuos maišus pinigų, kurie dabar nežinia kur gali būti skirti. Bus matyti. Vyriausybė, man atrodo, turi pozityvo, kad biotechnologijos būtų pripažintos kaip viena iš svarbių sričių Lietuvai, kadangi kuria didelę pridėtinę vertę ir tai yra naudinga, turime potencialą, išsilavinusius žmones. Galbūt bus atgaivintas tas projektas“, – sakė „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas.

Jeigu projektui būtų uždegta žalia šviesa, nuo pasirengimo iki gamybos procesas galėtų trukti trejus metus – toks yra optimistiškas, tačiau ir realus terminas. V. Bumelis mano, kad vakcinų nuo COVID-19 prireiks ir tuomet, tiesa, jos turėtų būti pasiekiamos visiems norintiems skiepytis kur kas lengviau. Potencialią situaciją jis palygino su gripo vakcina.

„Nežinau, ar skiepijotės gripo vakcina, aš skiepijausi. Ar ten buvo trūkumas, ar reikėjo eilėje laukti, kaip dabar laukėme, pusę metų ar ilgiau, kad pasiskiepytume? Tikrai netikiu, kad tas bus ateityje, vakcinų bus tiek, kiek reikia“, – kalbėjo V. Bumelis.

„Manau, kad idėja, apie kurią premjerė šneka ir su komisarais diskutuoja, yra gera. Jeigu dar susidraugautume su broliais latviais – jie daro vaistinę formą, mes aktyviąją medžiagą, būtų labai šaunu“, – apibendrino pašnekovas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt