Mokslas ir IT

2021.05.02 13:03

Virusologė – apie pasitraukimą iš Vyriausybės ekspertų tarybos, Nobelio premijas mokslininkams ir vakcinų kūrimą

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2021.05.02 13:03

Pasaulyje yra daugybė regionų, kuriuose apie COVID-19 plitimą, o taip pat ir galimas mutacijas, mokslininkai duomenų neturi, sako Kembridžo universiteto mokslų daktarė, virusologė Ingrida Olendraitė, ir kol pasaulyje liks problemiškų vietų, tol tai išliks problema visiems. Tačiau pozityvių tendencijų taip pat yra.

Nors pasigirsta pergalingų politikų pareiškimų, teigti, kad pandemija pasaulyje artėja prie „pabaigos“ būtų anksti, LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ sakė I. Olendraitė.

Svarbus pokalbis. Virusologė Olendraitė: per drąsu sakyti, kad jau pandemijos pabaiga

Tiesa, jog Vakarų valstybės, Izraelis ir kitos turtingosios šalys daugiau ar mažiau sėkmingai vykdo vakcinaciją, įgudo taikliau taikyti karantino priemones. Tačiau daug kur padėtis lieka prasta, o reikia turėti omenyje, kad virusas nacionalinių sienų nepaiso.

„Kai suvaldysime – ne panaikinsime, bet suvaldysime – pandemiją ir turėsime kontrolę savo rankose, reikia nepamiršti, turėsime susitvarkyti ir su visais kaimynais ir visomis pasaulio šalimis, nes žmonės keliauja tiek darbo, tiek atostogų reikalais, ir kol kažkur pasaulyje bus problematiška kaip, sakykime, dabar Indijoje, tol bus problema mums visiems. Matome, kad virusas neužsilaiko vienoje šalyje, todėl labai sunku ką nors pasakyti.

Taip, reikia savo kieme susitvarkyti, bet reikia jau pradėti žiūrėti, kaip padėti kitoms valstybėms. Pavyzdžiui, su sekoskaita mes viską tikrai labai gerai Lietuvoje darome, esame vieni geresnių Europos lygmeniu. Ir reikėtų ar mums netgi, ar dar kažkam inicijuoti, kad Europos CDC (Ligų prevencijos ir kontrolės centras) ar kas nors kitas pradėtų daryti sekoskaitą, pavyzdžiui, Afrikos šalyse – ji yra milžiniška ir yra šalių, kurios sekoskaitą daro gerai, bet yra labai daug regionų, kuriuose nežinome, kas darosi su virusu. Ir nežinome, kam reikia ruoštis, todėl būtų per drąsu sakyti, kad jau viskas, blogiau nebus. Gali būti“, – sakė I. Olendraitė.

Nors esamos ir galimos koronaviruso mutacijos kelia grėsmę, adaptuoti jau sukurtas vakcinas ir didinti jų atsparumą mokslininkai gali kur kas greičiau – procesas netrunka tiek, kiek tęsėsi pirminių vakcinų kūrimas. Tą rodo ir bendrovės „Moderna“ pavyzdys, priminė I. Olendraitė.

„Pirmą dieną, kai jie gavo sekoskaitos rezultatus ir žinutę, kad PAR variantas yra kažkuo blogas, jie iškart ėmė tą seką, pradėjo gaminti vakciną ir per 42 dienas atsirado buteliukas pirmai testavimo fazei. Tai yra nežmoniškai geras rezultatas. Aš nuoširdžiai manau, kad už šias RNR vakcinas ir jų indėlį pandemijos valdymui jiems galbūt ir Nobelio premiją skirs neužilgo. Aš dirbu gripo viruso grupėje ir mes juokaujam, kad dabar ir gripo viruso vakcinos bus tokios efektyvios, kad nebeliks ties kuo dirbti, nes niekas nebesirgs“, – sakė mokslininkė.

„Bus labai įdomūs klausimai, kaip tai vyks teisiškai – jeigu pakeitei kelias raidytes, ar reikės vėl eiti per visas testavimo fazes, kas yra biurokratinis apkrovimas, kurio galbūt nebūtinai reikia. Kažkiek patikrinimo, žinoma, reikia, netikrinto produkto paleisti negalime ir niekas taip niekada nedaro“, – pridūrė ji.

Kovą I. Olendraitė, o taip pat Santaros klinikų profesorius Laimonas Griškevičius bei Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas pasitraukė iš konsultacijoms dėl pandemijos valdymo suburtos Vyriausybės ekspertų tarybos. Kaip tąkart pranešta, pasitraukimą lėmė didelis užimtumas. Pasak I. Olendraitės, per pastaruosius daugiau kaip metus sprendimų galėjo būti spartesnių, tačiau ji sako suprantanti, jog politikams juos tenka priiminėti atsižvelgiant į daugybę aplinkybių, susijusių ne tik su sveikatos sistema.

„Buvo tikrai tokių momentų, kai sureaguoti prisiimant lyderystę galima buvo greičiau, nelaukti, kol bus šimtu procentų aišku, bet galbūt jau ir per vėlu tam tikras priemones taikyti. Bet vėlgi lengva man šnekėti, kai man reikia tik atsižvelgti į tam tikras viruso savybes, bet nebūtina išmanyti kaip veikia logistika ar teisinė sistema, kuri kartais irgi yra tai, kas pristabdo“, – laidoje sakė I. Olendraitė.

Nė vienas „neturime pilno bagažo žinių, bet turime poreikius, kuriuos bandome apginti“, pridūrė Kembridžo universiteto mokslų daktarė. Bendras darbas su premjere Ingrida Šimonyte problemiškas nebuvo, teigė virusologė.

„Manau, jeigu tai nebūtų pandeminiai metai ir nereikėtų reaguoti greitai, su sprendimų priėmimu viskas būtų gerai. Sakykime, bent jau premjerei tikrai negaliu nė vieno blogo žodžio pasakyti – tikrai klausėsi visko, ką mes pasakodavome ir labai atgaivinantis pojūtis, kai žmogus klausia klausimų ir nuoširdžiai bando situaciją. Galiu garantuoti, kad tai, ką pasakodavome, ji puikiai suprasdavo, bet vėlgi ji turi patarėjus, ministrus, kaip matome iš viešosios erdvės, ir ministrus suvaldyti sunku“, – kalbėjo I. Olendraitė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt