Mokslas ir IT

2021.04.21 14:07

LSMU genetikas: Anykščiuose ir kituose miestuose aptikta atmaina verta stebėjimo, bet ne baimės

Liepa Želnienė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.04.21 14:07

Antradienį Anykščiuose aptikta iki šiol Lietuvoje neidentifikuota COVID-19 atmaina šalyje yra paplitusi ir plačiau, o kilusi ji veikiausiai iš užsienio, mat buvo nustatyta ir kitose valstybėse. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto genetiko Luko Žemaičio, didesnį susirūpinimą turėtų kelti nustatomi vis nauji viruso židiniai, tačiau ne atmaina savaime.

Kaip anksčiau trečiadienį skelbė agentūra BNS, tokia pat nauja atmaina nustatyta Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskrityse. Iš viso – devyni atvejai, neskaičiuojant kelių dešimčių Anykščiuose. Be to, atmainos kilmė visgi siejama su kitomis šalimis.

„Priskirti tam tikro mažo rajono pavadinimą būtų per drąsu, juolab, kad iš turimų duomenų panašu, jog tai nėra vietinės kilmės atmaina. Moksliškai yra priskiriami kodiniai pavadinimai, ši atmaina gavo B.1.620 pavadinimą. Tiesa, kad ji yra nustatyta kitose šalyse ir tikėtina, kad kitose šalyse ji ir išsivystė“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė LSMU genetikas Lukas Žemaitis.

Kol kas atmaina nėra klasifikuojama kaip pavojinga.

„Dėmesį ji patraukė dėl vienos mutacijos, kuri būdinga ir garsiosioms Pietų Afrikos bei Brazilijos linijos, kurios klasifikuojamos pavojingomis. Kol kas ši linija nėra klasifikuojama kaip pavojinga, gerokai per anksti būtų sakyti, kad ji pasižymi kokia nors pakitusia elgsena. Matome vieną iš mutacijų, kuri kelia didesnį dėmesį, bet ką noriu pasakyti, kad tai nėra kažkas į ką reikėtų labai reaguoti ir bijoti – šalys plačiai atlikinėja sekoskaitos tyrimus visame pasaulyje ir yra mutacijų su ta pačia 484-a mutacija, daug šalių tokių viruso atmainų nustato, o kokia yra jų reikšmė paaiškėja tik atsiradus išsamesnėms mokslinėms studijoms ar epidemiologiškai pradėjus stebėti ženklų atvejų skaičiaus augimą ar atsparumą vakcinoms“, – kalbėjo L. Žemaitis.

Pasak jo, atmainos stebėsena yra aktuali, nes ji turi panašumų į rizikingesnes mutacijas, tačiau esmine problema yra COVID-19 židiniai, kurių reguliariai aptinkama vis naujų.

„Aš manau, kad didžioji problema yra patys židiniai ir jų suvaldymas, nes ką matome iš sekoskaitos, tai kad didžioji dalis probleminių atvejų yra ne įvežtinės, o vietinės kilmės, kai židiniai plačiai išplinta. Tad didesnis rūpestis turėtų būti skiriamas židinių suvaldymui negu šios atmainos bijojimui, gaudymui“, – sakė LSMU genetikas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Anykščių rajone nustatyti 35 viruso mutacijos atvejai, tarp asmenų, kuriems ji buvo nustatyta, ir pasiskiepiję, tačiau jie jokių simptomų neturi. LNK žinioms NVSC atstovė sakė, kad apie trečdalis šios mutacijos COVID-19 sirgusių žmoni jau yra pasveikę, o daugelis serga besimptome forma.

Anot L. Žemaičio, nedidelis atmainos paplitimas kol kas neleidžia daryti išvadų apie skiepų efektyvumą prieš šią koronaviruso atmainą.

„Mes kalbame apie pavienius atvejus, apie kelias dešimtis jų. Pasakyti užtikrintai yra anksti, kad yra vienaip ar kitaip“, – sakė LSMU mokslininkas.

Pasak BNS, Lietuvoje iki šiol aptiktos dvi pavojų keliančiomis laikomos atmainos: 1646 britiškosios bei dešimt iš Pietų Afrikos kilusios atmainos atvejų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt