Mokslas ir IT

2021.04.15 21:40

Mokslininkė apie kolektyvinį intelektą: tam tikromis sąlygomis grupė žmonių yra protingesnė nei atskiras žmogus

Karolina Panto, LRT KLASIKOS laida „Kosmoso departamentas", LRT.lt2021.04.15 21:40

Naujos technologijos suteikia galimybę išnaudoti kolektyvinio žmonių intelekto potencialą, LRT KLASIKAI teigia šią sritį tyrinėjanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorė Aelita Skaržauskienė. Nors šiandien daugiau girdime apie dirbtinį intelektą, jį sujungus su kolektyviniu, anot profesorės, galima praplėsti žmogaus proto galimybių ribas ir galbūt surasti atsakymus į globalius klausimus, pavyzdžiui, kaip įveikti koronaviruso pandemiją ar klimato krizę.

Tai skamba šiek tiek futuristiškai, tačiau patys elementariausi kolektyvinio intelekto pavyzdžiai visai paprasti – tai šeima, kariuomenė, valstybė. Tad kas nulemia sėkmingą bendrą žmonių veikimą ir kaip jis padės sprendžiant ateities problemas?


„Kai pradedam kalbėti apie kolektyvinį intelektą, visada šitas klausimas yra pirmiausia užduodamas. Tačiau jame ir slypi visa esmė – tai ne vieno atskiro žmogaus intelektas, bet grupės žmonių intelektas, gebėjimas spręsti problemas“, – taip į klausimą kas yra kolektyvinis intelektas atsako šios srities ekspertė, VGTU profesorė A. Skaržauskienė.

Pasak jos, tyrimais yra nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis grupė žmonių yra protingesnė nei pavienis atskiras žmogus. „Pirmieji kolektyvinio intelekto tyrimai prasidėjo nuo gamtos tyrimų, – pastebi mokslininkė. – Tyrinėjant, pavyzdžiui, skruzdžių ar paukščių gyvenimus buvo daug sužinota apie kolektyvinį gyvūnų intelektą.

Buvo tirtas jų sugebėjimas, pavyzdžiui paukščių, atrasti vietas, kur jie galėtų peržiemoti. Arba štai skruzdėlės. Tarpusavyje negalėdamos pasikalbėti, jos sugena pastatyti tvirtus namus. Buvo nustatyta, kad ir žmonės turi tą gebėjimą kolektyviai spręsti tam tikras problemas geriau, nei kad kiekvienas individas atskirai.“

Vienas geriausių šių laikų kolektyvinio intelekto pavyzdžių, anot pašnekovės, yra interneto enciklopedija „Vikipedija“. „Tai žmonių sukurtas kolektyvinis intelektinis produktas, kur yra viso pasaulio žmonių indėlis. Ir jis sukurtas, praktiškai, be centralizuotos valdžios, kur kiekvienas gali papildyti, padaryti savo įnašą.

Tyrinėjant, pavyzdžiui, skruzdžių ar paukščių gyvenimus buvo daug sužinota apie kolektyvinį gyvūnų intelektą.

Taip pat galima kalbėti ir apie Google. Tai taip pat yra tam tikras kolektyvinio intelekto pavyzdys. Jis remiasi algoritmais, o tada jau įsijungia ir dirbtinis intelektas, tačiau tai vis tiek yra bendra žmonijos sukurta išmintis“, – sako A. Skaržauskienė.

Kolektyvinio intelekto pavyzdžiais iš esmės gali būti ir šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija. Tiesa, kaip sako pašnekovė, sėkmingam kolektyviniam intelektui būtinos ir kelios sąlygos, kurias minėti pavyzdžiai atitinka ne visuomet.

Visų pirma turi būti kritinė žmonių masė – šeima ar nedidelė komanda nebus gera terpė kolektyviniam intelektui pasireikšti.

„Jei kalbėsime apie šeimą ar komandą, tai labiau bus grupės intelektas. Jei kalbame apie organizacijas, visuomenę ar visą šalį, tada jau galima kalbėti apie kolektyvinį intelektą taip, kaip jis dabar suvokiamas moksle“, – dėsto VGTU profesorė.

Yra tam tikros sąlygos, kada jis, tas kolektyvinis intelektas, pasireiškia, toliau pasakoja mokslininkė. Pasak jos, žinoma, kad ne visada grupė žmonių bus protingesnė už atskirus žmones.

Iššūkis yra ne tik sugebėti panaudoti, bet ir patikėti, kad mes turime tą kolektyvinį intelektą.

„Visų pirma turi būti kritinė žmonių masė – šeima ar nedidelė komanda nebus gera terpė kolektyviniam intelektui pasireikšti. Taigi, turi būti daug žmonių, nes čia labai svarbi yra įvairovė. Kuo daugiau žmonių, tuo didesnė bus nuomonių įvairovė. Tokiu būdu susidarys didesnis intelektinis potencialas.

Taip pat svarbus decentralizuotas sprendimų priėmimas. Tai reiškia, kad nėra kažkokio vadovaujančio žmogaus, kuris darytų įtaką. Geriausia, kada nuomonės yra reiškiamos anonimiškai. Jei grupėje bus koks autoritetingas žmogus, jis savo nuomone gali padaryti įtaką kitiems ir taip iškreipti kolektyvinio intelekto rezultatus“, – kolektyvinio intelekto sąlygas apibrėžia A. Skaržauskienė.

Nors socialiniuose tinkluose daugybė žmonių reiškia savo nuomonę, „Facebook“ ar „Instagram“ irgi nėra idealūs kolektyvinio intelekto pavyzdžiai. Taip yra todėl, kad socialiniuose tinkluose nėra mechanizmų, kurie leistų šioje platformoje esantiems žmonėms suderinti nuomones ir priimti bendrus sprendimus. „Facebooke“ šimtai žmonių gali išsakyti skirtingas nuomones, tačiau taip ir neprieiti prie jokios išvados, sako VGTU profesorė.

„Tikrai yra pavyzdžių, kad ir „Arabų pavasaris“, kur žmonės organizavosi. Technologijos sudaro galimybę kritinę masę žmonių lengvai surinkti, bet jeigu jie tik išreiškia nuomonę, tai dar nėra kolektyvinis intelektas“, – tikina A. Skaržauskienė.

Vis dėlto, vienas iš iššūkių, kalbant apie kolektyvinį intelektą, yra apskritai patikėti, kad jis yra. Pašnekovės vadovaujama mokslininkų grupė yra sukūrusi Kolektyvinio intelekto potencialo matavimo metodiką, kuri leidžia įvertinti tam tikros platformos ar internetinės bendruomenės galimybes kurti intelektinius produktus ir taip padėti įmonėms išnaudoti jų potencialą.

„Nuo kolektyvinės išminties iki kolektyvinės beprotybės yra tik vienas žingsnis, – šypsosi pašnekovė. – Jei ne į tą pusę nueisime, tai gali būti ir tų blogų pasekmių. Iššūkis yra ne tik sugebėti panaudoti, bet ir patikėti, kad mes turime tą kolektyvinį intelektą. [...]

Mano vadovaujama mokslininkų grupė yra sukūrusi visiems viešai prieinamą įrankį – internetinę platformą, kurioje galite pasitikrinti savo bendruomenės ar organizacijos potencialą. Kitaip tariant, galima sužinoti, ar jūsų bendruomenė turi potencialo, kad tas kolektyvinis intelektas vystytųsi joje.“

Profesorė neabejoja, kad ateityje atsiras vis daugiau galimybių, kur pasitarnaus kolektyvinis intelektas. Vis dėlto, jis negali išspręsti visų klausimų, todėl labai svarbu atpažinti sritis, kur geriausia veikti bendromis pastangomis.

„Tikiu, kad ateityje kolektyvinį intelektą galima bus daug kur panaudoti, tačiau kartu aš negaliu nuspręsti grupėje, kokią, pavyzdžiui, raketą paleisti į kosmosą, nes neturiu tam žinių – reikia, kad viskas būtų apgalvota“, – tvirtina VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto profesorė Aelita Skaržauskienė.

Viso pokalbio apie kolektyvinį intelektą klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt