Mokslas ir IT

2021.04.07 19:16

JAV dirbantis lietuvių mokslininkas norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau rasti čia darbą – ne taip paprasta

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „Keturi milijonai“, LRT.lt2021.04.07 19:16

Iš Marijampolės kilęs jūrų biologas daktaras Ramūnas Stepanauskas jau kone trisdešimt metų gyvena užsienyje, dabar dirba Jungtinėse Valstijose, Meino valstijoje įkurtoje „Bigelow“ Vandenynų mokslo laboratorijoje. Jis taip pat dalyvavo prieš daugiau nei metus vykusiuose Vilniaus universiteto rektoriaus rinkimuose. Nors juo netapo, tikisi rasti būdą grįžti dirbti į Lietuvą.

Išvyko 5 mėnesiams, bet taip ir negrįžo

Kaip pasakojo LRT RADIJUI, domėtis aplinka jį įkvėpė gamtininkas Ričardas Kazlauskas. „Aš esu vienas iš Kazlausko mokinių, kuris žiūrėjo vieną iš laidų vaikams. Tai buvo vienas iš veiksnių, kuris patraukė domėtis gamta. Kitas veiksnys – irgi Kazlausko įkvėptas susidomėjau drugiais. Kartu su klasės draugu buvome sukūrę vieną didžiausių Lietuvoje drugelių kolekcijų ir užmezgę ryšį su R. Kazlausku ir keliais kitais mokslininkais. Tas kontaktas buvo vienas pagrindinių veiksnių, patraukusių į gamtą ir apskritai į universitetą“, – dėstė R. Stepanauskas.

Mokslininkas pripažino dažnai gaunantis pastabų dėl suvalkietiškos tarmės, tačiau jos naikinti nesistengia. „Manau, kad yra įdomu išlaikyti savo tarmę. Aš nesu daug laiko praleidęs ne Marijampolėje, Suvalkijoje, išvažiavau studijuoti į Vilnių dvejus su puse metų ir po to iš trečio kurso išvykau į Švediją tęsti studijų. Tad man ir nebuvo daug progų prarasti savo tarmę“, – pasakojo R. Stepanauskas.

Jūrų biologas atskleidė, kad tuomet buvo labai netikėta galimybė išvykti į 5 mėnesių kursus Švedijoje. Kursai buvo apie Baltijos jūrą, apie jos ekologiją, šalis, kurios ją supa.

„Tais laikais buvo vienas iš pirmųjų šansų išvažiuoti už buvusios Tarybų Sąjungos ribų. Buvo konkursas, aš jį laimėjau ir išvykau 5 mėnesiams su tikslu po to grįžti. Tačiau ten susitikau su keliais kitais lietuviais ir jie mane įkalbėjo pabandyti tęsti studijas Upsalos universitete“, – LRT RADIJUI aiškino mokslininkas.

Švedijoje R. Stepanauskas liko pabaigti bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų limnologijos, arba ežerotyros, srityje. Taip jis ir pasiliko svetimoje šalyje ne 5 mėnesiams, kaip buvo planavęs, o septyneriems su puse metų.

„Užbaigęs studijas dairiausi galimybių ir Švedijoje, ir Lietuvoje, ir kitur. Tuo metu nusprendžiau, kad reikia ieškoti postdoktorantūros galimybių, kas yra kitas mokslinės veiklos žingsnis. Geriausia proga pasitaikė Džordžijos universitete JAV. <...> Tinkamiausia proga buvo „Bigelow“ laboratorijoje kurti savo mokslinę grupę. Nuo to laiko ten ir dirbu, jau penkiolika su puse metų“, – pasakojo jūrų biologas.

Lietuvos universitetai – nepakankamai ambicingi

Mokslininkas pripažino, kad Lietuva yra per maža, jog būtų galima užsidaryti tarp savo sienų, bent jau mokslo atžvilgiu. Anot jo, net ir JAV siekiant gerų mokslinių rezultatų labai maža tikimybė užsilikti toje pačioje valstijoje ir tame pačiame universitete.

„Įprastai universitetai netgi turi taisykles, kad daktaro laipsnį gavęs turi išvykti kitur. Jie dažniausiai neįdarbina savo doktorantų ir ieško talentų iš kitur – kad vyktų kaita, nebūtų užsisėdima vienoje vietoje. Tokio dydžio šalyje kaip Lietuva tai beveik neįmanoma. Turi būti priimta norma, kad daug Lietuvos studentų išvyks į užsienį ir kad reikia daug talentų pritraukti iš užsienio. Tas pritraukimas bent jau šiuo momentu yra realiausias, jeigu daugiau dėmesio kreipsime į lietuvius studentus, juos galbūt lengviausia pritraukti. Bet nereikia tuo apsiriboti, reikia žvelgti į priekį ir galvoti, kaip pritraukti kuo daugiau stiprių talentų mokslo, verslo srityse“, – kalbėjo R. Stepanauskas.

Pasak jo, Lietuva stipriai žengia į priekį mokslo srityje ir nereikėtų lyginti, kaip situacija atrodė prieš 20–30 metų. Tačiau, mokslininko nuomone, tokiems universitetams kaip VU, KTU šiek tiek trūksta ambicijos žiūrėti į savo tikslus iš pasaulinės perspektyvos, ne tik Lietuvos.

„Jie tikrai yra pirmaujantys Lietuvoje, bet tai labai maža šalis ir pirmauti Lietuvoje nepakanka. Reikia galvoti, kaip tapti patraukliems pasauliniu mastu, kaip būti išsilavinimo, kultūros, žinių varikliais. Kol kas tikrai trūksta tos ambicijos, mąstymo už Lietuvos ribų. Netgi lyginant su kaimyninių šalių universitetais. <...> VU ir KTU yra žymiai labiau atsilikę pagal mokslinės veiklos kiekybę, kokybę. Manau, daugelyje sričių moksliniai tyrimai – ne pradinis tikslas. Iš pradžių galvojama apie dėstymą. Netgi profesoriai Lietuvos universitetuose vis dar vadinami dėstytojais, kas rodo, kaip jie žiūri į savo darbo prioritetus.

Toks požiūris yra tipiškas Amerikoje tuose universitetuose, kuriuos vadintume daugiau kolegijomis ir kurie daugiau orientuoti į bakalauro studijos. Tai nereiškia, kad yra žemas lygis, yra labai aukšto lygio kolegijų, kurios Amerikoje brangesnės negu geriausi universitetai. Bet jos orientuotos į bakalaurantų ruošimą. Tai visiškai skirtingas įstaigos tipas, lyginant su MIT (Masačusetso technologijos institutu, – LRT.lt) arba Harvardo universitetu, kurie visų pirma orientuoti į tyrimus, doktorantų ruošimą, postdoktorantūrą. Lietuvai būtų labai svarbu, kad valstybėje atsirastų tokių institucijų, kurios darytų priešakinį mokslą ir tas mokslas kurtų naujas verslo galimybes, pritrauktų naujų talentų ir vestų šalį į priekį“, – tikino R. Stepanauskas.

Mokslininkas teigė, kad ir toliau ieškos būdų, kaip rasti darbą Lietuvoje. „Bendrauju su keletu mokslininkų Lietuvoje, tas ryšys visą laiką išlikęs. Turime ir nevyriausybinę organizaciją, įkurtą studentų ir mokslininkų, kurie buvo išvykę arba ir toliau liko užsienyje. Tos organizacijos pagrindu bandome prisidėti prie Lietuvos pažangos. Vienokiu ar kitokiu būdu aš niekada nebuvau atitrūkęs. Ieškosiu ir toliau galimybių, kaip būtų galima grįžti. Tai nėra lengva, kai visa karjera kol kas užsienyje ir yra šeima, bet tikiuosi, kad tokių progų bus“, – tikino R. Stepanauskas.

Norėtų tirti ir mikrobus iš Marso

Mokslininkas ne tik tiria vandenynuose knibždančius mikrobus, bet ir laukia žinių iš NASA marsaeigio.

„Mes dirbome su NASA keletą metų tobulindami metodikas, kaip surasti mikroorganizmų užkratus ant NASA erdvėlaivių, kad jie neperkeltų Žemės mikroorganizmų į Marsą ar kitur. Žiūrėjome į mėginius, paimtus nuo naujo marsaeigio „Perseverance“, kuris kaip tik nusileido Marse. Kūrėme metodikas, kaip nustatyti mikrobų kiekį, liekantį ant erdvėlaivio, kai jis konstruojamas. Visiškai panaikinti to užkrato neįmanoma, bet galima bent jau sumažinti kiekį“, – pasakojo mokslininkas.

Jis patikino, kad nugabenti vietinius mikrobus į kosmosą yra rimta rizika. Šiuo metu iš Žemės siunčiami kosminiai prietaisai į tokias Marso vietoves, kurios bent dabar nelabai turi sąlygų gyvybei. Tačiau, kai ateis laikas siųsti marsaeigius ten, kur žinoma, kad yra vandens, Žemės mikrobai galės ten įsikurti. Todėl reikės juos siųsti labai atsargiai ir stebėti, kad kitų planetų neužkrėstume savo mikroorganizmais ir nepakeistume vietinės sistemos, kol patys negavome šanso bent jau patikrinti, ar ten yra vietinių gyvybės formų ir ar jos panašios į esančias Žemėje.

„Būtų labai įdomu, jeigu su NASA galėtume bendrauti vėliau, kai iš Marso bus pargabenta dirvožemio mėginių. Tokių planų yra, jie turbūt nebus vykdomi dar kokį dešimtmetį. Tai nėra artimos ateities planai, bet tikiuosi, kad galėsime į tokius tyrimus įsitraukti“, – svarstė R. Stepanauskas.

Viename jūros laše – milijonai virusų ir bakterijų

Jūrų biologas įvardijo dabar atliekantis didžiulį tyrimą, kuriuo siekia sukurti vandenyno organizmų genomų žemėlapį. Jį galima palyginti su žmogaus genomo projektu, kuris baigtas 2001 metais, – tai buvo pirmas kartas, kai žmogaus genomas buvo beveik visiškai sekvenuotas, išanalizuotas ir publikuotas. Tai, pasak mokslininko, užtruko keletą dešimtmečių ir kainavo 5 milijardus dolerių. Tai išties didelis pasiekimas. Vienas genomas tarnauja kaip pagrindas daugybei su žmogaus genomu ir sveikata susijusių tyrimų.

Taigi, dabar atliekamas panašus tyrimas su vandenyne dominuojančiais mikrobais. Reikia turėti omenyje, kad du trečdaliai viso Žemės paviršiaus padengta vandenynais, o juose – nesuskaičiuojama daugybė mikrobų rūšių, vykdančių anglies įsisavinimą, organinių medžiagų gamybą ir daugybę kitų dalykų.

„Iš tikrųjų tai yra visos ekosistemos pagrindas. Nuo to priklauso visi kiti didesni organizmai, kuriuos mes galime matyti plika akimi. Mūsų tikslas – sukurti pradinį genominį žemėlapį, kuris leistų toliau detaliau tirti mikrobų procesus viso vandenyno mastu. Tai sudėtinga, nes mikrobai – labai įvairūs. Įvairovę kol kas net ir apibrėžti sunku, mes neturime apibrėžimo, kas turėtų būti vadinama mikrobų rūšimi.

Ji sudėtinga dėl to, kad daugelis mikrobų atsisako augti laboratorijose, – tai klasikinė mikrobiologija, plėtojama jau virš šimto metų. Ji paremta vadinamosiomis grynosiomis mikrobų kultūromis, kai viena rūšis auginama mėgintuvėliuose, ant lėkštučių ir su ja daromi eksperimentai. Bet absoliuti dauguma mikrobų iš vandenyno, dirvožemio ir kitų gamtos šaltinių atsisako augti, sunku surasti tokias sąlygas, kad juos būtų galima auginti ir taip tirti. Mano vienas iš įnašų į mikrobiologiją yra technologijos išvystymas, kaip sekvenuoti ištisą genomą be kultivavimo, tik iš vienos mikrobo ląstelės. Genomas apibrėžia, kokios yra biologinės galimybės to organizmo, kokius biologinius virsmus jis gali vykdyti“, – dėstė R. Stepanauskas.

Mokslininko teigimu, svarbu suprasti, kad patogenų, virusų ir bakterijų, sukeliančių žmogaus ligas, yra ypač mažas procentas tarp visos gausios mikroorganizmų įvairovės, esančios gamtoje. Tik, žinoma, tai nereiškia, kad nereikia būti atsargiems.

„Vandenynuose ir jūrose yra patogenų. Valgant austres, kurios paimtos iš nešvarių vandenų, ant jų paviršiaus gali būti tam tikros rūšies vibrio bakterijų, kurios gali sukelti žarnyno ligas. Pavyzdžiui, cholera yra labai pavojinga liga, ateinanti iš zooplanktono paviršiaus. Galima užsikrėsti tam tikromis ligomis iš kai kurių jūrų šaltinių, bet tai labai retos išimtys. Jeigu nueisime prie Baltijos jūros ar bet kurios kitos jūros, vandenyno ir paimsime lašą vandens, tame laše mes rasime milijonus virusų, galbūt milijoną ar daugiau bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Visi žino, kad išgėrus lašą ar daugiau jūros vandens nieko neatsitiks. Nebent esi šalia miesto nuotekų, kur žmogaus patogenai gali būti atnešami iš žmogiškųjų šaltinių. Bet pačiame vandenyne mikrobinės įvairovės yra galybė ir tai yra visos ekosistemos pagrindas“, – LRT RADIJUI pasakojo jūrų biologas.

Anot R. Stepanausko, vandenyne apie 20 proc. visos biomasės yra per mažo dydžio, kad galėtume pamatyti plika akimi, tačiau tai nereiškia, jog jie nėra pavojingi.

Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė

Visas pokalbis su mokslininku – laidos įraše: