Mokslas ir IT

2021.04.01 21:23

Imunologė kategoriška: jokia vakcina negali pakeisti žmogaus DNR

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.04.01 21:23

Gyventojų skiepijimo procesui palengva įsibėgėjant, klausimų apie vakcinas nemažėja, su jomis siejami mitai – taip pat niekur nedingsta. Vienas labiausiai paplitusių teiginių, ypač kalbant apie iRNR technologijos vakcinas, yra tai, kad jos neva keičia žmogaus DNR. Mokslininkė Aurelija Žvirblienė plačiau paaiškino, kokie molekuliniai procesai vyksta gaminantis antikūnams ir kodėl šių procesų nereikėtų sieti su vakcinomis.

Vakcinų RNR molekulės nepasiekia ląstelių branduolių

Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė imunologė A. Žvirblienė, jokie skiepai negali pakeisti žmogaus DNR.

„Pakeisti DNR yra labai sunku – tam reikalingos specialios technologijos, pavyzdžiui, CRISPR-Cas (genomo redagavimo žirklės, fermentai, galintys tam tikroje vietoje perkirpti DNR grandinę, – LRT.lt). Nėra taip paprasta. Žmonės kartais įsivaizduoja, kad net kažkokia DNR priemaiša, esanti vaiste ar vakcinoje, gali pakeisti žmogaus DNR, tačiau iš tikrųjų biologiniai procesai taip nevyksta. DNR yra apsaugota, ji yra banduolyje. Jeigu keisti būtų paprasta, galėtume lengvai gydyti visokias genetines ligas“, – aiškino mokslininkė LRT.lt.

Daugiausia nerimo šiuo klausimu sukelia iRNR technologijos vakcinos, pagamintos „Pfizer-BioNTech“ ir kompanijos „Moderna“. Kaip pabrėžė A. Žvirblienė, RNR pasiskiepijus patenka į ląstelę, tiksliau – į jos citoplazmą.

„Mūsų ląstelės turi branduolį, kur saugomas genomas – DNR molekulė. RNR patenka tik į ląstelės citoplazmą, kadangi procesas, kurį sukelia RNR, vyksta būtent joje. Tas procesas yra koronaviruso S baltymo transliacija (nurašymas) nuo RNR, kuri jį koduoja. Šis nurašymas ir vyksta citoplazmoje, nes tik joje yra specialios struktūros, vadinamos ribosomomis, vykdančios baltymo biosintezę.

Nuo natūralaus biologinio proceso visa tai skiriasi tik tuo, kad RNR pateko ne iš ląstelės branduolio, o su vakcina.

Įprastai mūsų pačių baltymų transliacija nuo RNR vyksta nuolatos, nes mes esame sudaryti iš baltymų, kurie koduojami DNR, mūsų genome. Bet, kaip ir minėjau, DNR būna tik ląstelės branduolyje, o informacinė RNR – iRNR, angliškai vadinama messenger RNA (mRNA), yra tarpinė molekulė. Normaliai funkcionuojant ląstelei, be jokios vakcinos, nuo tos DNR, kuri sudaro mūsų genomą, pirmiausia nurašoma informacinė RNR, tas procesas vyksta branduolyje, iš jo ta iRNR yra pernešama į citoplazmą ir ten jau vyksta baltymo biosintezė, nes ribosomos ir tam tikri fermentai yra tik ląstelės citoplazmoje.

Tad netgi biologiškai tie procesai yra atskirti. Branduolys yra ta vieta, kurioje saugoma mūsų DNR, o citoplazma – vieta, kurioje yra RNR ir vyksta baltymų biosintezė. Tam, kad mes būtume gyvi, tie baltymai mums reikalingi nuolat. Seni suyra, o nauji yra sintetinami“, – LRT.lt išsamiai paaiškino profesorė.

Kaip įvardijo mokslininkė, vakcinose ir pritaikytas biologinis principas, kuriame RNR atlieka koduojančios molekulės vaidmenį. Šiame procese ląstelės branduolys ir jame esanti DNR nebedalyvauja. Kai citoplazmoje nurašomas viruso baltymas, kuris yra svetimas organizmui, kyla imuninis atsakas.

Sudėtingi biologiniai procesai

Kaip paaiškino imunologė, tam, kad susidarytų imuninis atsakas, būtinas svetimas antigenas, pavyzdžiui, svetimas baltymas. Į tą antigeną sureaguoja imuninės sistemos ląstelės, B ir T limfocitai, ir jį neutralizuoja.

„Tai, kas vyksta imuninio atsako metu arba netgi formuojantis B ir T limfocitų receptoriams, yra labai sudėtingi molekuliniai procesai. Kad susidarytų tuos receptorius koduojantys genai, vyksta DNR rekombinacija – nepriklausomai nuo to, ar antigenas pateko, ar ne.

DNR rekombinacijos procesas vyksta mūsų bręstančiose imuninės sistemos ląstelėse, B ir T limfocituose, nuo pat gimimo – kiekvieno žmogaus organizme. Dėl to proceso susidaro didžiulė įvairovė limfocitų. Ši įvairovė matuojama milijardais. Mes turime visą rinkinį B ir T limfocitų, galinčių atpažinti praktiškai bet kokį antigeną. Kitaip tariant, mūsų organizmas iš karto pasiruošęs atpažinti tą didžiulę daugybę potencialių antigenų, su kuriais mes galbūt susidursime per savo gyvenimą, o gal ir ne“, – dėstė A. Žvirblienė.

Imunologės aptariama DNR rekombinacija yra vadinama V(D)J rekombinacija, kuri žmogaus organizme vyksta iki pat mirties, nuolatos bręstant imuninės sistemos ląstelėms – B ir T limfocitams. Ji vyksta tik tose ląstelėse ir niekur kitur. Senatvėje šios ląstelės bręsta nebe taip efektyviai, todėl seno, pagyvenusio žmogaus imuninė sistema yra mažiau pasiruošusi atpažinti naujus antigenus. Vis dėlto, mokslininkė pabrėžė, kad šis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar antigenas yra, ar ne. Kitaip tariant, virusai ar bakterijos nebūtinai turi patekti į organizmą, kad formuotųsi imuninės sistemos ląstelės.

„Per gyvenimą susiduriame su daugybe įvairiausių antigenų – iš aplinkos, iš maisto, iš visur. Turime didžiulę įvairovę ląstelių, kurios gali šiuos antigenus atpažinti. Vėlgi, imuninė sistema reguliuoja, į ką reikia atsakyti, o į ką ne“, – aiškino A. Žvirblienė. Kaip pabrėžė mokslininkė, kai turime normaliai veikiančią imuninę sistemą, organizmas į daugelį patogenų netgi nereaguoja – mes nesusergame, o įsibrovėliai būna labai efektyviai sunaikinami. Mes net nesuvokiame, kaip efektyviai kasdien dirba imuninė sistema, saugodama nuo milijardų aplinkoje esančių mikrobų.

„Jeigu kiekvienas susidūrimas su antigenu keistų mūsų genomą, kas iš mūsų beliktų?“ – svarstė imunologė.

Kodėl dabar kalbame apie šiuos sudėtingus molekulinius procesus mūsų organizme? Savo kuruojamame „Facebook“ puslapyje „Biologija & Chemija“ Vilniaus universiteto dėstytojas biochemijos doktorantas Zigmas Žitkus dar praėjusią vasarą rašė, kad klaidingą informaciją apie vakcinas skleidžiantys asmenys nėra visiškai neteisūs. Pasak jo, iš tikrųjų visi skiepai keičia DNR. Tačiau ne taip, kaip daugelis mano. Anot Z. Žitkaus, taip tiesiog veikia žmogaus imuninė sistema.

„Vakar spaudoje užmačiau vieną iš COVID-19 mitų „paneigimą“. Mitas – „skiepai nuo koronaviruso pakeičia žmogaus DNR“. „Paneigimas“ – kad tai netiesa (jei tai galima vadinti paneigimu). Neaišku, iš kur toks „mitas“ radosi, kadangi skiepų nuo šio viruso kaip ir dar nėra, tačiau iš esmės tai tiesa – visi skiepai pakeičia žmogaus DNR. Tiesiog taip veikia mūsų imuninė sistema. Vargu ar šio mito sukūrėjai iš tikrųjų tai turėjo omenyje, bet, kadangi pateikia kaip kažkokią sensaciją, tai spėju, kad ne. Apie šį DNR „pakeitimą“ dabar šiek tiek papasakosiu daugiau“, – taip praėjusių metų rugpjūtį rašė Z. Žitkus.

Savo įraše lektorius aprašė DNR sekos pokyčių sąsają su imuninės sistemos veikla. Nors jis teigė, kad skiepai tiesiogiai DNR nekeičia, iš įrašo galima suprasti, kad turi tam įtakos.

„Galime reziumuoti, kad skiepai patys mūsų DNR nekeičia. Ją keičia mūsų ląstelės, paveiktos skiepo arba infekcijos. Ir ne visos, o tik tos, kurios dalyvauja kovoje su mikrobais. Aišku, šios mutacijos yra somatinės ir jos mūsų palikuoniams nepersiduoda. Jie vėl turi pradėti nuo naivių limfocitų ir savo imuninę sistemą susikurti patys. Tad „mitų“ kūrėjai kaip ir buvo teisūs, tačiau vargu ar patys žinojo, kaip“, – taip savo įrašą „Facebook“ puslapyje apibendrino biochemikas.

Antikūnų evoliucija vyksta nuolatos, susidūrus su bet kokiu antigenu

Z. Žitkus papasakojo apie kiekviename organizme vykstantį procesą – somatines hipermutacijas. Pasak profesorės A. Žvirblienės, patį procesą Z. Žitkus aprašė teisingai, tačiau ji patikino, kad tai visiškai nesusiję su skiepais. Jos nuomone, tokių sudėtingų molekulinių procesų aiškinimas viešojoje erdvėje sukelia sumaištį, nes žmonėms sunku įsigilinti į tuos procesus, todėl gali atrodyti, kad „nebūna dūmų be ugnies“ ir vakcinos vis dėlto keičia mūsų DNR.

„Šis procesas vyksta B limfocituose, keičiantis antikūnų savybėms. Susidarę antikūnai vėlyvesnio imuninio atsako metu pradeda stipriau reaguoti su bet kokiu antigenu. Tai vyksta imuninio atsako metu, kai B limfocitai gauna įvairių aktyvacijos signalų. Taip, tas procesas yra vadinamas somatinėmis hipermutacijomis, bet jos vyksta tik B limfocituose ir tik tose DNR sekose, kurios koduoja antikūnus. Niekur kitur jokios mutacijos nevyksta ir nėra taip, kad vakcinos sąveikautų su DNR“, – pabrėžė A. Žvirblienė.

Kaip aiškino imunologė, vykstant DNR rekombinacijai (persitvarkymui) susidaro geresnės kokybės antikūnai, kurie pačioje pradžioje gana silpnai jungėsi su savo antigenu. Tuomet vyksta evoliucija, kitaip tariant, antikūnų savybių pagerėjimas. Tai procesas, vykstantis tam tikrose organizmo vietose, kai B limfocitai gauna antigenų stimuliaciją, jame dalyvauja daugybė įvairiausių ląstelių.

„Somatinės hipermutacijos yra tam tikrų DNR sekų pasikeitimas – sekų, kurios jau buvo susiformavusios ir nuo jų jau buvo nurašytas antikūno genas. Šios sekos, padedant įvairioms imuninės sistemos ląstelėms, keičiasi tam, kad kuo geriau jungtųsi su tuo antigenu. Kitaip tariant, vyksta atsitiktinės hipermutacijos, tada atrenkami B limfocitai, kurie turi antikūnus (B limfocitų receptorius), kuo stipriau besijungiančius su antigenu. O kiti B limfocitai, silpniau besijungiantys, tiesiog žūsta“, – LRT.lt aiškino profesorė ir pridūrė, kad hipermutacijos B limfocituose vyksta nuolatos, kai šiuos aktyvina bet kokie baltyminės kilmės antigenai.

„Vakcinos su DNR nesąveikauja. Tiesiog yra molekulinis mechanizmas, kuris padeda atrinkti geresnės kokybės antikūnus. Tie geresnės kokybės antikūnai susidaro vykstant atsitiktinėms somatinėms hipermutacijoms B limfocituose. Tas procesas vyksta periferiniuose limfiniuose organuose“, – apibendrino A. Žvirblienė ir pabrėžė, kad šis antikūnų gerėjimas vyksta tik B limfocituose, nes kitos ląstelės antikūnų negamina.

Imuninio atsako metu B limfocituose vyksta ir daugiau pokyčių, susijusių su antikūnų struktūros pasikeitimu, pavyzdžiui, pasikeičia antikūnų klasė. Žinome, kad baltymai koduojami DNR. Vadinasi, bet koks baltymo sekos pasikeitimas yra nulemtas DNR sekos pasikeitimo. Taigi, antikūnų klasės ir sąveikos stiprumo pokyčiai yra susiję su DNR sekos pokyčiais. Visa tai vyksta tam, kad būtų atrenkami stipriausi antikūnai, geriausiai kovojantys su atitinkamais antigenais, įvairiais ligų sukėlėjais. Tačiau visi šie procesai mūsų ląstelėse vyksta natūraliai ir nuolatos.

„Lygiai taip pat į bet kokį patogeną susiformuoja efektyvus imuninis atsakas. Pavyzdžiui, į tą patį koronavirusą arba į gripo virusą, kai žmogus perserga. Šie procesai pirmiausia įvyksta DNR lygmeniu, tada pasikeičia antikūnų klasė – vietoj IgM žmogaus organizme pradeda gamintis IgG, susidaro stipresni antikūnai. Visa tai vyksta bet kurio susidūrimo su antigenais metu. Tai vyksta dabar ir vyko prieš tūkstančius metų, kol dar nebuvo jokių vakcinų, nes taip veikia mūsų imuninė sistema“, – tvirtino mokslininkė.

Jos nuomone, šių natūraliai vykstančių molekulinių imunologinių procesų susiejimas su vakcinomis yra visiškai netinkamas. Neturint specialaus išsilavinimo, tikrai nelengva įsigilinti ir suprasti tuos sudėtingus mechanizmus, todėl kyla nerimas ir abejojama dėl vakcinų saugumo. Tuo netrunka pasinaudoti vakcinų priešininkai, skleisdami mitus apie vakcinų neva sukeliamą poveikį mūsų DNR.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt