Mokslas ir IT

2021.03.27 08:13

Nykstančius jūrų gyvūnus išsaugoti pasiryžę mokslininkai naršo po Indijos vandenyną: dar ne viskas žinoma apie čia gyvenančius žinduolius

Indrė Urbaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.27 08:13

Indijos vandenyno vakaruose ekspediciją pradėję mokslininkai tikisi surinkti įrodymų, padėsiančių apsaugoti dviejų tūkstančių kilometrų povandeninį kalnagūbrį. Pasak specialistų, norint kovoti su klimato kaita, itin svarbu apsaugoti ne tik čia esančią augmeniją, bet ir banginius. Jie per metus išskiria tonas geležies, kuri maitina anglies dvideginį filtruojantį planktoną.

Po dviejų savaičių paieškų – pirmasis nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ susitikimas su banginiu. Mokslininkai teigia, kad jie itin svarbūs šiai ekspedicijai.

Specialistų tikslas – skaičiuoti banginius ir kitus jūrinius žinduolius gyvenančius aplink Maskarenų plokščiakalnį.

„Stengiamės įvertinti, kiek šioje vietoje yra rūšių, daugiausia dėmesio skirdami stuburiniams gyvūnams. Pagal juos nustatome vandenyno kokybę“, – sako Ekseterio universiteto ekologijos dėstytoja dr. Kirstina Thompson.

Žinios. Nyderlandų Vyriausybė žada spręsti, ar laisvinti karantino ribojimus

Mokslininkai teigia, kad šioje vietoje gyvena kašalotai – didžiausi pasaulyje plėšrūs žinduoliai, galintys sverti ir iki 57 tonų. Tačiau informacijos apie Maskarenų plokščiakalnio žinduolius labai nedaug, o ir ji pati iš banginių medžioklių laikų.

Šioje vietoje gausu ir didelių jūrinės žolės, galinčios filtruoti klimato kaitą keliantį anglies dvideginį, plotų.

Mokslininkų grupė tikisi tyrimais atkreipti dėmesį į Jungtinių Tautų aplinkosaugos kampaniją, raginančią valstybes per dešimtmetį apsaugoti bent trečdalį planetos žemės ir vandenynų.

„Apie čia esančius gyvūnus žinoma labai nedaug, todėl bet kokia informacija labai svarbi. Dieną stebime vaizdą, o visą parą klausomės garso. Taip galime sužinoti, ko nepamatėme, kas yra paniręs. Visgi daugiausia laiko žinduoliai praleidžia po vandeniu“, – teigia jūrų biologas Timas Lewisas.

Specialūs klausyti po vandeniu skirti mikrofonai gali aptikti po laivu esančius dažnius ir už 350 metrų.

Kol dalis stovi prie kompiuterių, kiti horizonte banginių ieško su žiūronais, treti renka vandens mėginius, kurie bus tiriami.

Skaičiuojama, kad už Barjerinį rifą didesniame Maskarenų plokščiakalnyje gyvena apie 4 tūkstančiai įvairių jūrinių rūšių – nuo banginių iki moliuskų. Jau anksčiau aplinkosaugos ekspertai yra sakę, kad saugant tokias teritorijas būtų galima išgelbėti apie 80 proc. nykstančių jūrinių rūšių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt