Mokslas ir IT

2021.03.15 21:01

Manote, kad 2020-ieji buvo blogi? Mokslininkai išskyrė pačius blogiausius metus, kuriais žmonėms teko gyventi

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.03.15 21:01

Socialinėje erdvėje paplitęs juokelis, kad 2020-ieji turėtų būti išbraukti iš istorijos, nes tai buvo išskirtinai blogi metai pasauliui. Žinome, kad COVID-19 pandemija kainavo ne tik keletą milijonų gyvybių, o šimtus tūkstančių uždarė namuose, tačiau žmonija išgyveno ir daug baisesnius laikus. Mokslininkai sako, kad pačių blogiausių laikų pradžia – 536-ieji.

Ne 1349-ieji, kai juodoji mirtis – maras – nušlavė pusę Europos. Ne 1918-ieji, kai ispaniškasis gripas, skaičiuojama, pražudė nuo 50 iki 100 milijonų gyvybių, daugiausia jaunų suaugusiųjų. Būtent 536-ieji, pasak Harvardo universiteto viduramžių istoriko Michaelo McCormicko, buvo metai, kai žmonėms gyventi buvo blogiausia. Šia tema mokslininkai atliko tyrimą ir paskelbė jį žurnale „Antiquity“.

„Tai buvo vieno blogiausių laikotarpių pradžia, jei ne blogiausi metai“, – žurnalui „Science“ dar 2018-aisiais sakė M. McCormickas.

Paslaptingas rūkas apgaubė Europą, Vidurinius Rytus ir Azijos dalis, atslinko tamsa. Tamsu buvo ir dieną, ir naktį – tai truko net 18 mėnesių. Atrodė, kad saulė pakildavo, tačiau neskleisdavo šviesos, kabėdavo danguje tarsi mėnulis. Taip rašė Bizantijos istorikas Prokopijas.

Kaip rašo „History“, Prokopijas taip pat tvirtino, jog buvo susidaręs įspūdis, kad saulė nuolat užtemusi, o tuo metu „vyrai nebuvo laisvi nei nuo karo, nei nuo maro, nei nuo kitų dalykų, lemiančių mirtį“.

536-aisiais temperatūra vasarą nukrito iki 1,5–2,5 laipsnio Celsijaus, taip prasidėjo šalčiausias dešimtmetis per ištisus 2300 metų. Pasak M. McCormicko, oro sąlygos pasikeitė tarsi pernakt – viskas išties apsivertė labai staigiai.

Galima tik įsivaizduoti, kaip viskas atrodė tuometiniams žmonėms, mažai ką nutuokusiems apie įvairius gamtos reiškinius. „Mes stebimės, kad vidurdienį nematome jokių savo kūno šešėlių“, – rašė romėnų politikas Kasiodoras. Jis taip pat pasakojo, kad saulė atrodė melsvos spalvos, mėnulis – praradęs spindesį, o metų laikai susimaišė tarpusavyje.

Kinijoje tą vasarą krito sniegas, pasėliai nedavė derliaus, todėl žmonės badavo. Airijos metraščiai rašė, kad 536–539 metais stipriai trūko duonos. O 541 metais buboninis maras įsisiautėjo romėnų uoste Pelusijume, Egipte. Tai, kas buvo pavadinta Justiniano maru, sparčiai plito ir pasiglemžė nuo trečdalio iki pusės rytinės Romos imperijos gyventojų.

Istorikai žinojo, kad šešto amžiaus vidurys buvo itin tamsus ir niūrus, tačiau paslaptingo aptemimo priežastis ilgą laiką buvo mįslė. Galiausiai išsiaiškinta, kad kataklizminis ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje paskleidė pelenus po visą Šiaurės pusrutulį 536-ųjų pradžioje. Vėliau įvyko dar du dideli ugnikalnio išsiveržimai – 540 ir 547 metais.

Išsiveržęs ugnikalnis į atmosferą išspjauna sieros, bismuto ir kitų medžiagų, o jos suformuoja aerozolinį šydą, atspindintį Saulės šviesą atgal į kosmosą ir šaldantį planetą.

Mokslininkų teigimu, trys ugnikalnio išsiveržimai sukėlė taršą, kuri ne tik blokavo Saulę ir vėsino Žemę, bet ir galėjo sukelti 100 metų trukmės Europos nuosmukį, kurį lydėjo mirtys, pasikartojantis maras ir ekonominė stagnacija.

Tačiau galiausiai viskas baigėsi. Anot portalo „Live Science“, mokslininkai rado įrodymų, kad 640-aisiais prasidėjo nauja oro tarša – masiškai lydant sidabrą pasklido švinas.

Kaip tikino Notingamo universiteto archeologas ir minėto tyrimo bendraautoris Christopheris Loveluckas, išaugęs sidabro poreikis signalizavo, kad tamsos apgaubtoje, badaujančioje, ligų nustekentoje Europoje atsigauna ekoniminiai procesai. Formavosi nauja prekybininkų klasė, pasirengusi prekiauti tauriaisiais metalais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt