Mokslas ir IT

2021.03.10 20:51

Net 80 proc. respiratorių Lietuvos rinkoje gali būti butaforiniai: kaip įsigyti tinkamą apsaugą suteikiantį gaminį?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.03.10 20:51

Dar visai neseniai buvo svarstoma viešose vietose leisti dėvėti tik medicinines kaukes bei respiratorius – kai kurios šalys tokį sprendimą jau priėmusios. Mokslininkų teigimu, respiratorius efektyviausiai apsaugo nuo virusų jį dėvintį asmenį. Tačiau veiksmingumą gali garantuoti tik sertifikuoti gaminiai, o pasirodo, kad net ir vaistinėje galima įsigyti neaiškios kilmės respiratorių, kurio kokybė – abejotina.

Nepateikiama įrodymų dėl gaminio patikimumo

Darbo saugos priemonių įmonės „DSP Plius“ direktorė Irma Spudienė virtualiame seminare „Pasakyk, koks tavo respiratorius, ir aš pasakysiu, kas tave apgavo!“ pasakojo, kad Lietuvos rinkoje daugiau nei 80 proc. respiratorių gali būti butaforiniai.

„Šį skaičių žinau, nes seku ir viešuosius pirkimus, kas laimi, kas į rinką pakliūva. Rinkoje atsirado tokia paklausa, kad Lietuvoje dabar yra daugiau nei 80 proc. nepatikimų arba nesertifikuotų respiratorių“, – teigė I. Spudienė.

Ji sakė pati atlikusi tyrimą ir pabandžiusi nusipirkti respiratorių keliose vietose. Anot I. Spudienės, daugelyje vaistinių, kuriose mėgino įsigyti respiratorių, nebuvo suteikiama nei naudojimo instrukcijos, nei gaminio patikimumą įrodančio sertifikato. Negana to, kai kurie respiratoriai ir žymimi klaidingai arba nežymimi išvis.

„Bet kuriam pardavėjui, pardavinėjančiam respiratorius, taisyklės turėtų būti vienodos. Respiratoriai, kaip asmens apsaugos priemonės, turėtų būti žymimi tinkamai. Ant pardavėjo ar vaistininko lapelio parašyta, kad tai FFP2 respiratorius. Čekyje parašyta, kad tai medicininė veido kaukė. Atitikmenys visur skirtingi.

Kita vaistinė. Ant respiratoriaus užrašyta N95, dar kažkokie žymenys. Čekyje parašyta, kad tai veido kaukė FFP2, nėra jokių N95. Dar kitoje vaistinėje – KN95, kitokios informacijos nėra. Ant etiketės, kurią užklijavo, yra netgi trys žymėjimai. Dar vienoje vaistinėje visiškai tuščias respiratorius, čekyje parašyta KN95. Apibendrindama eksperimentą su 15 vaistinių noriu pasakyti, kad tokių patikimų respiratorių, kuriuos galėčiau siūlyti savo draugams ir artimiesiems, neradau“, – dėstė I. Spudienė.

Anot jos, tokia problema pandemijos metu kilo ne tik Lietuvoje, ji žinoma visame pasaulyje. Net ir suomiai, garsėjantys kaip darbų saugos specialistai, per pandemiją pasiūlė įmonėms įsigyti respiratorių, kurių galiojimo laikas baigęsis dar 2011 metais. „Respiratoriai nuo pagaminimo galioja 5 metus. Vadinasi, jie jau prieš 14 metų buvo pagaminti ir laikomi sandėlyje. <...> Net ir iš skandinavų pirkti nėra saugiau“, – teigė I. Spudienė.

Darbų saugos ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, kad net jeigu žmogus įsigyja tinkamą respiratorių, netinkamai jį dėvėdamas nesisaugos. „Respiratorių gali dėvėti tik tas žmogus, kuris neturi barzdos. Šiuo metu barzdos yra labai madingos. Respiratorius tinkamai nepriglunda ir neapsaugo“, – aiškino I. Spudienė.

Pasak specialistės, pandemijos metu respiratorių paklausa išaugo daug kartų, tačiau nėra pakankamai galimybių juos patikrinti – trūksta specialistų. Kitas dalykas, dauguma respiratoriais prekiaujančių įmonių neturi galiojančių gaminių sertifikatų.

„Respiratoriaus sertifikavimas kainuoja 5 tūkst. eurų, o per pandemiją kainavo dar daugiau. Sertifikuoti gaminius buvo sudėtinga, nes daug įmonių dirbo nuotoliniu būdu“, – teigė I. Spudienė.

Kaip įsigyti patikimą respiratorių?

I. Spudienė įvardijo, kad pirmiausia reikia pirkti respiratorius, ant kurių užrašyta FFP2, FFP3 ir t. t. Tai yra Lietuvoje ir visoje Europoje galiojantis standartas. N95, N92 galioja Kinijoje, JAV ir kai kuriose kitose šalyse.

Pasak specialistės, pardavėjas taip pat turi pateikti sertifikatą ir naudojimo instrukciją lietuvių kalba. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ant respiratoriaus neprivaloma rašyti galiojimo datos, galima tai brūkštelėti ant gamyklinės pakuotės arba dėžutės. Todėl geriausia pirkti visą respiratorių dėžutę. Jeigu reikia vieno vieneto, vertėtų rinktis tokį, kuris gamykliškai supakuotas ir ant kurio nurodyta pagaminimo data.

Ekspertė taip pat patarė vengti respiratorių, kurie turėtų būti daugkartiniai, su skalbiamomis tam tikromis dalimis. Dabar galima įsigyti tokių gaminių, kurie neva dezinfekuojami, o juos dėvėti galima 3 metus. Turint omenyje, kad respiratorius yra vienkartinė apsaugos priemonė, kurią reikia išmesti po vieno dėvėjimo, stebuklų tikėtis neverta – bent jau nepuoselėti vilčių, kad tokia kaukė veiksmingai apsaugos nuo virusų.

Turi būti CE ženklinimas

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyresnysis patarėjas Aleksas Žalpys teigė, kad dauguma net nesusigaudo, kokia informacija turi būti pateikiama apie asmens apsaugos priemones.

„Noriu pasakyti, kad respiratoriams taikomi asmens apsaugos priemonių techninio reglamento reikalavimai. Šį reglamentą rasite įvedę pavadinimą gūgle. Tas reglamentas numato, kad tokie gaminiai, kurie skirti apsaugoti nuo kenksmingų biologinių veiksnių, įtraukti į trečiosios kategorijos asmens apsaugos priemonių sąrašą.

Pirmiausia respiratoriams taikomas E149 standartas, kuris numato visus techninius reikalavimus bei ženklinimą. Kaip ir visoje Europoje, pagrindinis ženklas yra CE“, – teigė A. Žalpys. Jis pridūrė, kad žymuo E149 ant gaminių taip pat turėtų būti.

Jis pabrėžė, kad visos asmens apsaugos priemonės – kaukės, respiratoriai – turi būti paženklintos ženklu CE. Taip pat turi būti nurodytas 4 skaitmenų kodas akredituotos įstaigos, kuri atliko to gaminio bandymus ir suteikė jam sertifikatą. Šis kodas suteikiamas kiekvienai sertifikavimo įstaigai. Tokių bendrovių sąrašą galima rasti Europos Komisijos sudarytoje duomenų bazėje NANDO. Pagal nurodytą 4 skaitmenų kodą galima pasitikrinti, ar įmonė akredituota sertifikuoti asmens apsaugos priemones. Taip pat reikalaujama, kad ant pakuotės būtų nurodytas gamintojo prekių ženklas bei paties gaminio tipas.

Kaip aiškino A. Žalpys, jeigu pirkėjui kilo įtarimų, ar įsigyta prekė atitinka tam tikrus reikalavimus, jis turi teisę kreiptis į pardavėją ir pareikalauti įrodymų, kad gaminys atitinka reikalavimus. Jeigu pardavėjas jų nepateikia, pirkėjas gali reikalauti grąžinti prekę ir atsiimti sumokėtus pinigus.

Tiesa, pardavėjai ne visada geranoriškai sutinka pirkėjui grąžinti pinigus, mat asmens apsaugos priemonės yra vienkartinės.

„Grąžinama prekė turi būti nenaudota ir nepraradusi prekinės išvaizdos, visais atvejais. <...> Kalbant apie internetinę prekybą, pirkėjas visais atvejais turi teisę per 14 dienų grąžinti prekę pardavėjui, net nenurodydamas priežasties“, – pabrėžė A. Žalpys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt