Mokslas ir IT

2021.03.05 16:17

Lietuvoje vis daugiau užsikrėtimų britiškąja koronaviruso atmaina, tačiau ar ji sukelia sunkesnę ligą – neaišku

Paulius Šironas, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.03.05 16:17

Vasarį pradėjus vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimus, britiškosios atmainos atvejų nustatoma vis daugiau. Patikimai žinoma, jog ši SARS-CoV-2 mutacija yra užkrečiamesnė, todėl plinta sparčiau. Duomenų, kurie įrodytų, jog užsikrėtus būtent šia atmaina ligos eiga būtų sunkesnė, nėra pakankamai, sako profesorius Laimonas Griškevičius.


Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 434 nauji COVID-19, nuo ligos mirė penki asmenys. Fiksuojama ir vis daugiau susirgimų britiškąja viruso atmaina, jų iki šiol šalyje nustatyta apie pusšimtį, tačiau tikėtina, jog realiai esama kur kas daugiau. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, jog viruso atmaina nustatomas kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ši atmaina, skaičiuojama, nulemia 13 proc. visų užsikrėtimo atvejų.

Sekoskaitos tyrimai, kuriais galima ištirti viruso genomą, užtrunka kur kas ilgiau nei įprastas testas, nustatantis susirgimą, todėl mokslininkai apie situaciją negali kalbėti tiksliai šios dienos duomenimis. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) genetiko Luko Žemaičio, vasarį viruso atmainos dalis siekė apie dešimtadalį žinomų COVID-19 atvejų.

„Iš turimų duomenų, tikėtina, kad vasario mėnesį tas paplitimas, kalbant apie antrą-trečią savaitę, kai buvo pradėtas stebėti augimas, buvo apie 10 procentų“, – LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ sakė jis.

L. Žemaitis sako, kad ši atmaina pati yra labiau linkusi keistis – tai dar viena jos ypatybė.

„Ji išsiskiria didesniu nei įprasta šiam virusui mutacijų skaičiumi ir yra siejama su spartesniu plitimu. Ši linija nustatyta beveik šimte skirtingų šalių ir daugelyje jų pradeda tapti dominuojančia. Ką atskleidė danų studija, šioje linijoje atvejų skaičius maždaug per savaitę padvigubėja. (...) Virusai, kaip ir daug įvairių kitų gyvybės formų, nuolat keičiasi, tai galima įvardinti žodžiu „mutacija“. Daugelis genetinių pokyčių yra nereikšmingi, tai nekeičia viruso biologijos, jo charakteristikų, bet tam tikri pokyčiai lemia geresnį viruso prisitaikymą, kas gali lemti didesnį išplitimą“, – sakė LSMU genetikas.

Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, gydytojas hematologas prof. Laimonas Griškevičius sako, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog šia atmaina sergama sunkiau.

„Klinikiniai tyrimai rodo, kad šio viruso varianto klinikinė eiga nelabai skiriasi nuo įprastos. Kita vertus, yra studijų, kurios rodo galimai šiek tiek sunkesnę eigą, tačiau šioje situacijoje klinikiniai tyrimai yra ganėtinai prieštaringi. Mes, kaip ir kiti gydytojai, žinoma, gydome ir šia atmaina užsikrėtusius pacientus, tačiau specialiai nestebime, ar ta atmaina kiek nors keičia klinikinę eigą“, – „Lietuvos dienoje“ sakė profesorius.

Jis pridūrė, kad šiuo metu registruotos vakcinos, pasak tyrimų, visiškai taip pat efektyviai apsaugo ir nuo britiškosios koronaviruso mutacijos.

Pasak L. Žemaičio, sekoskaitos tyrimų mastas Lietuvoje nėra mažas, vis dėlto tai užtrunka.

„Tomis apimtimis, kas yra daroma dabar, tai yra gana geri skaičiai – šiai dienai iš vasario mėnesio turime daugiau nei 3 proc. COVID-19 atvejų reprezentuojančią informaciją, tai yra pakankamai geras ir patikimas rezultatas. Pagrindinė problema, kad sekoskaitos rezultatai geriausiu atveju pasiekia mus po savaitės, todėl žiūrime į dinamiką retrospektyviai. Greitesniam reagavimui reikėtų greitesnių rezultatų, iš kitos pusės, kai procentai darosi dideli, sudėtinga kažką ir padaryti“, – sakė L. Žemaitis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“.