Mokslas ir IT

2021.03.03 22:07

Neįkainojama, vienintelė pasaulyje fosilija gali padėti atskleisti paslaptį, iš kur esame kilę

Indrė Urbaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.03.03 22:07

Mokslininkų teigimu, ankstyvojo žmogaus pirmtakas – mažapėdis – gali padėti atskleisti modernios žmonijos atsiradimo paslaptis. Naudojant modernią skenavimo technologiją, specialistams pavyko surinkti daugiau informacijos ne tik apie mažapėdžio biologiją, bet ir sunkumus, su kuriais jis susidūrė gyvendamas maždaug prieš keturis milijonus metų.

Neįkainojama fosilija į Jungtinę Karalystę, visiškai slaptai, atvežta beveik prieš dvejus metus. Lydimi ginkluotos apsaugos, tarptautiniais skrydžiais kaulai keliavo iš Pietų Afrikos, per visą žemyną, kol galiausiai pasiekė Oksfordą.

Mokslininkai teigia, kad kaulai priklausė mažapėdei moteriai, gyvenusiai prieš beveik 4 milijonus metų. Kitaip tariant, daug anksčiau nei žinomi žmogaus protėviai – Homo Sapiens – jų aptiktos fosilijos siekia 300 tūkstančių metų.

Žinios. STT įtaria korupciją sveikatos apsaugos viešuosiuose pirkimuose: atliekamas tyrimas

„Tai ne tik vienintelė pasaulyje rasta visa australopiteko kaukolė, bet ir vienintelė su visu skeletu. Tai seniausia šios rūšies fosilija Pietų Afrikoje, jos amžius siekia beveik 4 milijonus metų. Radinys labai daug pasako apie mūsų ankstyvuosius protėvius. Nesakome, kad mažapėdis yra tiesioginis šiuolaikinio žmogaus protėvis, tačiau neabejotinai jis yra giminaitis, ir labai artimas“, – sako Vitvatersando universiteto paleoantropologas Romas Clarke’as.

Fosilija tirta specialiu dalelių greitintuvu, kuriame spinduliai keliauja uždaru ciklu. Elektronai aparate pagreitėja iki beveik šviesos greičio ir skleidžia 10 milijardų kartų ryškesnę šviesą nei Saulė. Tokia technologija mokslininkams leidžia itin detaliai ištirti pačius smulkiausius objektus jų nepažeidžiant.

Mokslininkai teigia, kad tirdami mažapėdį jie didžiausią dėmesį skyrė viršutinei smegenų daliai bei apatiniam žandikauliui.

„Tyrimai svarbūs ne tik paleontologijai bet ir tam, kad suvoktume žmonijos kilmę: iš kur mes atsiradome, kas mūsų protėviai. Dabar žinome pagrindą, kad esame iš Afrikos ir kad pirmieji žmonės atsirado Afrikoje. Tačiau vis dar nežinome kur, kada ir kas buvo mūsų tiesioginiai protėviai. Dėl mažapėdžio amžiaus ir būklės, dalį atsakymų galime rasti“, – teigia Kembridžo universiteto paleoantropologė Melie Beaudet.

Mažapėdžio, kurio pavadinimas kilęs dėl jo mažų pėdų, ūgis, manoma buvo apie metrą trisdešimt. Tyrimai rodo, kad kaip ir šiuolaikinio žmogaus protėviai, jis gebėjo vaikščioti visiškai stačiomis, tačiau yra duomenų, kad ši rūšis karstėsi ir medžiais, tikėtina, siekdami išvengti didžiųjų plėšrūnų.

Mokslininkų teigimu, mažapėdžių veido bruožai bei rankų struktūra primena gorilos, tačiau kaip ir šiuolaikinių žmonių protėviai, rankos trumpesnės nei kojos. Šis bruožas rodo, kad mažapėdžiai – seniausia tokią savybę turintį rūšis.