Mokslas ir IT

2021.03.01 13:39

Infektologas: „Johnson & Johnson“ vakcina bus patogesnė gyvenančių periferijoje, sunkiai judančių asmenų skiepijimui

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.03.01 13:39

Žalios šviesos Jungtinėse Valstijose sulaukusi „Johnson & Johnson“ vakcina, jei nekils nesklandumų, per artimiausias kelias savaites galėtų būti autorizuota ir Europos Sąjungoje. Profesoriaus, gydytojo infektologo Arvydo Ambrozaičio vertinimu, dėl lankstesnių saugojimo sąlygų ši vakcina būtų labiau tinkama riboto judumo asmenų, taip pat gyvenančių toliau nuo miestų ir skiepijimo centrų vakcinacijai.


JAV šeštadienį sertifikuota trečioji vakcina nuo COVID-19, sukurta kompanijos „Johnson & Johnson“, o Europos vaistų agentūra šią vakciną gali patvirtinti kovo 11 dieną, remdamasi šaltiniais praėjusią savaitę pranešė „Bloomberg“. Pati kompanija planuoja ES pristatyti 200 mln. dozių.

„Ši vakcina pagaminta pagal tą pačią technologiją kaip ir anksčiau sukurta Ebola vakcina. Yra naudojamas nukenksmintas adenovirusas kaip vektorius, jis yra genetiškai modifikuotas, nesukelia ligos, tiesiog koduojami genai, kurie inicijuoja koronaviruso spyglio baltymo sintezę ir tokiu būdu organizmo imuninė sistema gamina apsauginus antikūnus“, – LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ apie šią vakciną kalbėjo A. Ambrozaitis.

„Johnson & Johnson“ vakcina – vienadozė, klinikiniai tyrimai rodė mažesnį jos efektyvumą nei šiuo metu ES rinkoje esančių vakcinų, tačiau nuo sunkios ligos eigos ji apsaugo patikimai, o dėl savo savybių ją paprasčiau transportuoti ir saugoti, tad ja būtų patogiau skiepyti riboto judumo, sunkiau pasiekiamus gyventojus aiškina profesorius.

„Pirma, tai yra viena dozė, imunitetas susidaro po 28 dienų. Kitas privalumas yra tai, kad užtenka ją laikyti šaldytuvo temperatūroje, ji yra stabili, todėl ji labiau tinka skiepyti gyvenančius kaime arba fiziškai neįgalius, kurie yra mažiau mobilūs ir kurių galimybės gauti antrą dozę yra mažesni. Saugumas atitinka įprastinius standartus, bendras veiksmingumas, kaip rodo klinikinių tyrimų duomenys, yra apie 66 procentus, tačiau apsaua nuo sunkių formų – nuo mirties, nuo hospitalizacijos – yra 85 procentai“, – sakė pašnekovas.

Leidus naudoti šią vakciną Europos Sąjungoje, ji taptų ketvirtąja šalia „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinų, kuriomis europiečiai jau yra skiepijami.

„Be abejo, tai yra labai pozityvus žingsnis ir labai gera žinia – kuo daugiau turėsime vakcinų, tuo greičiau galėsime įvykdyti mūsų siekį iki vasaros paskiepyti daugiau kaip 70 proc. gyventojų. Manau, su kiekvienos naujos vakcinos atėjimu į Europos Sąjungą šis tikslas bus greičiau realizuotas“, – komentavo A. Ambrozaitis.

Minėtasis 70 proc. paskiepytos populiacijos tikslas, pasak jo, yra realus, tačiau pagrindiniu iššūkiu pašnekovas įvardija ne vakcinų tiekimą, o skeptišką jų vertinimą tarp kai kurių gyventojų.

„Kai mes baigsime skiepyti rizikos grupės atstovus, kurie pakankamai motyvuoti, ir už mėnesio kito pradėsime visuotinę vakcinaciją, vidutinio amžiaus žmonių, kurie turi mažiau gretutinių ligų, tarp jų į vakcinaciją gali būti didesnis neigiamas požiūris. Reikalinga didesnė specialistų, ministerijos komunikacija, kad skiepytis yra saugu ir būtina tam, kad kuo greičiau grįžti į normalias gyvenimo vėžes ir sustabdyti šią pandemiją“, – LRT RADIJUI sakė A. Ambrozaitis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“.