LRT FAKTAI
Socialiniuose tinkluose plintantis memas

Mokslas ir IT

2021.02.25 20:36

LRT FAKTAI. Stiprus imunitetas neturėtų būti painiojamas su atsparumu COVID-19, sako medikai

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.02.25 20:36

Jau nuo pandemijos pradžios Lietuvoje, ypač tarp karantino skeptikų, netrūksta balsų, esą agresyvių priemonių – privalomo kaukių dėvėjimo, testavimo ir izoliacijos, karantino, taip pat ir vakcinų – nereikia, o kovai su pandemija neva reikia ruoštis iš vidaus.

Sakant, jog reikia stiprinti imunitetą, dažnai tvirtinama, kad per pandemiją pakaks grūdintis, sportuoti, sveikai maitintis ir vartoti vitaminus. Tačiau LRT.lt kalbinti pašnekovai sako, kad tokios priemonės nuo pasaulinės pandemijos neišgelbės.

Ragina vaikščioti ir maudytis šaltame vandenyje

Seimo narys Dainius Kepenis vaizdo įraše feisbuke tvirtina, esą „Baltijos vakcina pati geriausia“, ir neria į ledinį vandenį, kalbėdamas apie grūdinimosi naudą. Greta jis dalijasi kito bendraminčio, be drabužių bėgiojančio lauke, „Vyriausybei dar neregėtu receptu“ – kuo daugiau vaikščioti lauke, o tada nereikės ir apsauginių kaukių.

D. Kepenis šią savaitę taip pat paskelbė atsisakęs jam siūlomos COVID-19 vakcinos, nes tiki savo imuniteto stiprumu. Tokių svarstymų netrūksta jau nuo pandemijos pradžios, tačiau ar tikrai siaučiant virusui pakanka sveikai gyventi?

Organizmui viruso dozė gali būti per didelė

Nacionaliniame vėžio institute dirbantis imunologas Marius Strioga, paklaustas, kaip sveikas gyvenimo būdas susijęs su imunitetu, pabrėžia, kad sunkiomis ligomis suserga ir iš pažiūros nepriekaištingą gyvenimo būdą praktikuojantys žmonės.

„Jei yra didžiulė grėsmė, kaip šis naujas koronavirusas, užsikrečiama gana dideliu viruso kiekiu, imuninė sistema gali būti ir nepajėgi susitvarkyti iš karto.

Vien tik sveikas gyvenimo būdas nėra apsaugos garantas nei nuo kitų ligų, nei nuo šios ligos. Juk ir vėžiu susirgę žmonės neretai sako: nerūkiau, negėriau, sveikai maitinausi, joga ar dar kuo užsiėmiau, iš kur man ta liga? Taip, sveikas gyvenimo būdas leidžia užtikrinti darnią organizmo veiklą, bet tai nereiškia, kad ligos negali užpulti“, – LRT.lt sakė pašnekovas.

Jis taip pat skeptiškas ir dėl nuomonės, kad nuo koronaviruso gali apsaugoti maisto papildai.

„Šito nei su sveika mityba, nei su meditacija nepasieksi. Vitaminas D reikalingas visoms organizmo sistemoms, kardiovaskulinei, imuninei sistemai, bet jis tik palaiko tų sistemų normalų būvį. O kaip ta sistema reaguos į konkrečią grėsmę – yra dėsningumai. Ir jei imuninė sistema susiduria su grėsme pirmą kartą, tam, kad susidarytų visavertis imuninis atsakas, kuris galėtų sustabdyti infekciją, sunaikinti patogeną, reikia laiko“, – aiškino M. Strioga.

Kaip veikia vakcinos?

Gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba, kaip ir parlamentaras D. Kepenis, jau yra sirgęs koronavirusu, tačiau skiepo neatsisakė – jo organizme, pasak mediko, beveik nebebuvo likę antikūnų. Kraujo tyrimai parodė, kad organizmas sureagavo kaipmat, lengvai pagamino antikūnų ir viršijo jų normas, pasakoja gydytojas.

Jo teigimu, kartais neįvertiname to, kad mūsų imuninė sistema jau ir taip sunkiai dirba.

„Galbūt turi lėtinį uždegimą, bronchinę astmą, kepenų ligų, netgi dantenų patologija gali būti – imuninė sistema sudirginta, kovoja su lokaliu židiniu. Ir jei gausi viruso dozę, neaišku, ar jai užteks jėgų sureaguoti į naują užkratą.

O mes gauname skiepą: prislopintą virusą, arba medžiagą, kuri imituoja viruso dalį, ir imuninei sistemai nereikia su ja kovoti kaip su tikru sukėlėju. [Organizmas] turi laiko pagaminti antikūnų, spėja susitvarkyti su lėtiniu uždegimu ir dalį resursų skiria imuniniam atsakui į dirginimą, skiepo padedamas, prigamina antikūnų, be to, imuninės ląstelės įsirašo informaciją ir jei gauname tikro viruso dozę, jos jau turi jam atsaką“, – sakė D. Rauba.

Jis atkreipia dėmesį, kad ne veltui būtent persirgusiųjų COVID-19 buvo prašoma aukoti kraujo plazmos, – būtent dėl joje esančių antikūnų palengvėjo sveikimo procesas.

Kaip aiškina Pasaulio sveikatos organizacija, vakcinos veikia mokydamos mūsų organizmą kovoti prieš naujos rūšies ligos sukėlėją. Daugelio mūsų organizmai jau atpažįsta daug virusų: gripo, tymų, vėjaraupių. Atpažinę patogenus, jie ima gaminti antikūnus – taip veikia imunitetas.

Tačiau, atsiradus nepažįstamam patogenui, organizmas užtrunka, sako M. Strioga.

„Yra nespecifinis imunitetas, kuris atpažįsta įvairias grėsmes, bet pats jų sunaikinti dažniausiai yra nepajėgus, ir yra specifinis imuninis atsakas, antikūnai ir limfocitai.

Limfocitai yra skirti virusinėms [infekcijoms], viduląsteliniams parazitams įveikti: jie yra tikslūs, preciziški imuninio atsako komponentai, skirti konkrečiai to tipo grėsmei atpažinti, kad ją galėtų eliminuoti, užbaigti ir natūraliai išspręsti.

Aišku, jei mes užsikrečiame natūralia infekcija, specifinis imuninis atsakas taip pat susidaro, bet kol jis susidaro, tam prireikia 2–3 savaičių. Per tą laiką, kol jis formuojasi, virusas gali pridaryti daug bėdų. Kai antrą kartą susiduri su grėsme, šitas specifinis imuninis atsakas, antikūnai, reaguoja jau visa jėga ir jau po 5 dienų“, – sako imunologas. Jo teigimu, vakcinos yra ne kas kita kaip imituojamas susidūrimas su konkrečiu patogenu.

Sportas ir mityba – dėl sveikatos

Tačiau kaip su imunitetu susijusi sveika gyvensena, sportas ir mityba? Gydytojas D. Rauba sako, kad sportuojant gerinama kraujotaka, todėl bus sveikesni, atsparesni mūsų vidaus organai. Pakilus kūno temperatūrai, sunkiau įsitvirtinti bakterijoms ir virusams.

„Kai mes sportuojame, mažėja stresas, o streso hormonas kortizolis slopina imuninę sistemą. Be to, prakaituojame, išsivalo toksinai, su kvėpavimu, su intensyviau dirbančiais kvėpavimo takais irgi pašaliname daugiau bakterijų ir virusų, neleidžiame užsilaikyti [organizmo viduje]“, – sako D. Rauba.

Jis atkreipia dėmesį, kad būtent sunkiomis ligomis sergantys žmonės, kurie nuolat guli lovoje, linkę susirgti ir vadinamosiomis peršalimo ligomis. Taip nutinka būtent dėl kvėpavimo takuose užsibuvusio oro, fizinio aktyvumo, kuris suintensyvintų kvėpavimą, trūkumo.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad su imunine sistema susijusi net ir mityba. Ne tik virusai, bet ir netinkama mityba organizme gali sukelti uždegimą.

„Ir ką tada daro mūsų imuninė sistema? Eina uždegimo slopinti. Ta pati imuninė sistema, kaip ir kvėpavimo takuose, limfoidinis audinys, jo yra ir žarnyne. Ką mes valgome, kas pateks į organizmą, filtruoja, ir jeigu mes vartojame visokio šlamšto su maistu, jeigu papuola sukėlėjas – atsiranda antras frontas, imuninė sistema nesusitvarko“, – sako D. Rauba.

Dezinformacija

LRT.lt kalbintų medikų teigimu, nereikėtų painioti bendrojo imuniteto ir specifinio imuniteto: tokios priemonės, kaip grūdinimasis šaltu vandeniu, maisto papildai arba sveika mityba, sportas, stiprina organizmą, taip pat ir imuninę sistemą. Tačiau antikūnai organizme pradeda gamintis tik susidūrus su ligos sukėlėju: užsikrėtus infekcija arba gavus vakciną.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt