Mokslas ir IT

2021.03.02 22:27

Štai, ką valgysime ateityje: viščiukų mėsą iš laboratorijos, daržovių kepsnį iš 3D spausdintuvo

Szymon Bujalski, Gazeta Wyborcza, LRT.lt2021.03.02 22:27

Singapūras – pirmoji valstybė pasaulyje, parduodanti mėsą, užaugintą laboratorijoje. O štai Izraelio parduotuvių lentynose netrukus atsiras augalinės kilmės jautieną iš 3D spausdintuvo. Tikimasi, kad technologinės maisto pramonės lenktynės padės apsaugoti klimatą, aplinką ir mūsų sveikatą.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Gazeta Wyborcza“ originalus kūrinys.

Šių metų sausio mėnesį, Tel Avivo priemiestyje pasirodė „Best Meister“ maisto sunkvežimis. Vienas didžiausių mėsos platintojų Izraelyje surengė akciją „Nauja mėsa mieste“. Buvo planuota, kad per dieną klientams bus išdalinta 100 porcijų. Tačiau mėsa buvo tokia skani, kad per penkias valandas jos buvo išdalinta beveik tūkstantis porcijų. Norint paragauti šios mėsos, reikėjo laukti eilėje net 50 minučių.

Jautieną valgantys izraeliečiai nežinojo, kad iš tikrųjų valgė mėsos pakaitalą, pagamintą iš augalinių baltymų, kuris, be kita ko, buvo atspausdintas 3D spausdintuvu. Kaip praneša „Yahoo! Finance“, kuomet buvo sužinota apie tikrąjį mėsos šaltinį, daugiau nei 90 proc. ją ragavusių žmonių teigė, kad visiškai nepajautė skirtumo.

Už mokslinės fantastikos filmų scenarijus primenančios maisto gamybos slypi startuolis „Redefine Meat“, panaudojęs mėsininkų ir virėjų žinias, o vėliau išmapinęs ir į spausdintuvą perkėlęs 70 juslinių tikros mėsos parametrų. Jais besiremiant, buvo sukurti pagrindiniai elementai (alternatyvūs raumenys, riebalai ir kraujas), kurių dėka išspausdintas produktas turėjo jautienos kepsnio skonį, jo tekstūrą ir konsistenciją.

„Tai parodo, kad mėsos mėgėjai gali mėgautis mūsų alternatyva, savo išvaizda ir skoniu primenančia tikrą mėsą. Ne vien todėl, kad ji yra geresnė aplinkai ar gyvūnams“, – interviu „Yahoo! Finance“ pasakė Eshcharas Ben-Shitritas, „Redefine Meat“ įkūrėjas.

Jo įkurtas startuolis ir jau minėtas „Best Meister“ užmezgė platesnį bendradarbiavimą. Pirmąjį 2021 m. pusmetį jie planuoja patiekti daržovių kepsnius iš spausdintuvo Izraelio restoranams ir ekskliuzyviems mėsininkams.

Viščiukas, tunas, omaras ir sūris. Viskas iš laboratorijos

Likus kelioms dienoms iki akcijos, vykusios Tel Avivo priemiestyje, Singapūre prasidėjo prekyba viščiukais. Restorane „1880” buvo galima įsigyti mėsos gabaliuką su sluoksniuota tešla, vafliu ar virta garuose kiniška bandele.

Viščiuko gabaliukai buvo auginami laboratorijoje. Tai pirmoji tokiu būdu pagaminta mėsa istorijoje, kuria buvo leista prekiauti. Mokslininkams iš amerikiečių startuolio „Eat Just“ pavyko paimti mėginį iš Ianu pavadinto viščiuko plunksnos.

Vaizdo įraše, pristatančiame naujovišką technologiją, galima pamatyti, kaip mokslininkai valgo kepsnelius, pagamintus iš Iano ląstelės. Jiems bevalgant, viščiukas tiesiog vaikščioja šalia. Kadangi Iano ląstelės buvo patalpintos duomenų bazėje, nuo šiol jas galima laisvai dauginti.

Pasaulyje atsiranda vis daugiau panašių projektų. Singapūro startuolis „Shiok Meats“ po kelerių metų nori pristatyti Azijos rinkai laboratorijoje užaugintą jūros gėrybių mėsą - pradžioje krevetes, paskui omarus ir krabus. Kiti dirba su kiauliena, jautiena, kalakutiena, lašiša, tunu ir netgi foie gras (ančių ir žąsų kepenimis) bei kengūros mėsa. Tuo tarpu startuolis „Remilk“ sugalvojo, kaip laboratorijoje auginti pieno produktus, įskaitant sūrius.

Neseniai Ispanijos vyriausybė skyrė kelis milijonus eurų mėsos gamybos in vitro būdu technologijos plėtrai. Prie šio verslo taip pat prisijungė turtingiausi pasaulio žmonės, tame tarpe, Jeffas Bezosas („Amazon“ savininkas), Billas Gatesas („Microsoft“), ​​Jackas Ma („Alibaba“), Richardas Bransonas („Virgin“) ir netgi aktoriai Leonardo DiCaprio bei Robertas Downey jaunesnysis.

Mėsainis už 250 tūkst. eurų

Ar mėsa turėtų būti gaminama laboratorijoje, o gal būti atspausdinta iš daržovių pakaitalo? Įmonės nori ne tik pagerinti skonį ir tekstūrą, bet ir sumažinti išlaidas. Šiandien viščiuko gabaliukai yra parduodami Singapūre po 23 JAV dolerius, tačiau „Redefine Meat“ tikslas – sukurti produktą, pigesnį už tradicinę mėsą.

Bene geriausias pokyčių pavyzdys yra „Mosa Meat“. Dar 2013 m. ši Olandijos įmonė tapo pirmąja pasaulyje įmone, pagaminusia mėsainį laboratorijoje. Mėsainio kaina buvo svaiginanti – 250 tūkst. eurų. Tačiau 2019 m. jis tekainavo 9 eurus, o artėjant masinei prekybai, jo kaina turėtų dar labiau mažėti.

„Daugelis žmonių mėgsta mėsos skonį, tačiau nenori jos valgyti ar riboja jos vartojimą dėl etinių, aplinkos ar sveikatos priežasčių. Jei atsiversime technologinėms naujovėms ir leisime joms atsirasti mūsų gyvenimuose, žengsime žingsnį teisinga linkme. Kartu tai bus naudinga mūsų sveikatai, nes gausime produktą, kurio maistinė sudėtis bus geresnė“, – interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pasakė Joanna Lotkowska, dietologė iš organizacijos „ProVeg“.

Kas pakeis tradicinę mėsą ir kada?

Kaip bebūtų, mėsos iš mėgintuvėlio ar spausdintuvo idėja priklauso, nors netolimai, tačiau vis vien ateičiai. Tačiau rinkoje jau dabar siūloma alternatyvi mėsa, pagaminta iš augalinių baltymų. Vartotojams yra prieinami mėsos pakaitalai iš pupelių, avinžirnių, pupų, žirnių ar saulėgrąžų.

„Šiuo metu rinka yra daug perspektyvesnė“, – mano Dobrosława Gogłoza, praeityje organizacijos „Otwarte klatki“ pirmininkė, o šiandien etine rinkodara užsiimančios agentūros „All Hands Agency“ bendrasavininkė.

Šiandien net 40 proc. iš 25 geriausių pasaulyje maisto produktų gamintojų ir mažmenininkų (kurių pajamos siekia 459 milijardų JAV dolerių per metus) turi komandas, kurių vienintelis tikslas yra užsiimti alternatyvių baltymų kūrimu. Tarp jų yra tokios įmonės kaip „Kroger“, „Nestle“, „Tesco“ ir „Unilever“. Nuo pat atsiradimo iniciatyva Sustainable Proteins Engagement, remianti augalinės kilmės mėsos pakaitalų gamybą, išaugo dešimteriopai. 2016 m. ji apėmė 40 investuotojų, valdančių 1,25 trilijonų JAV dolerių vertės aktyvus. O jau 2020 m. jai priklausė apie 90 investuotojų, kurių aktyvai viršijo 13 trilijonų JAV dolerių.

„McDonald's“ paskelbė, kad 2021 m. pristatys augalinį mėsainį „McPlant“ (kurio bandymai jau yra atliekami Skandinavijoje), JAV „Starbucks“ pristatė veganiškus pusryčius, veganiški mėsos pakaitalai naudojami amerikietiškų lietinių gamyboje „Pizza Hut“ tinkle, o štai „Tesco“ pareiškė, kad iki 2025 m. nori 300 proc. padidinti daržovių produktų pardavimus Jungtinėje Karalystėje.

Veganiški mėsos pakaitalai populiarėja taip pat Lenkijoje. „Z Gruntu Dobre“, „Qrczak“, „Dobra Kaloria“, „GoVege“, „Bezmięsny“, „Polsoja“, „Augalai“ - tai tik keli prekių ženklai, kuriuos galima rasti šalies kaimynės prekybos centruose. Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos veganų ir vegetarų pasaulį sudrebino žinią apie augalinių majonezo „Kielecki“ ir dešrelių kabanosų „Tarczyński“ pasirodymą rinkoje, o taip pat apie įmonę „Magda“, pirmąją įmonę Lenkijoje, perėjusią nuo gyvulinės kilmės pieno prie augalinio pieno gamybos.

Investicinio banko „Barclays“ duomenimis, iki 2030 m. alternatyvios mėsos pardavimas gali siekti 140 milijardų JAV dolerių. Tai sudaro 10 proc. visos pasaulio mėsos pramonės ir yra maždaug dešimt kartų daugiau nei šiandien. Savo ruožtu, remiantis pasaulinės konsultacijų bendrovės „AT Kearney“ ataskaita, jau 2040 m. 60 proc. mėsos nebus gaminama iš paskerstų gyvūnų, 35 proc. bus auginama laboratorijoje ir 25 proc. bus gaminama iš augalinių pakaitalų, savo skoniu nesiskiriančių nuo originalo.
Vardan bioįvairovės ir klimato...

Remiantis 2011 m. Oksfordo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, mėsos gamyba laboratorijoje gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo 96 proc., žemės sunaudojimo – 98 proc., vandens – 96 proc., o elektros energijos suvartojimo perpus. Tobulėjant technologijoms, galima tikėtis pažangos ir šiuo aspektu.

Ši informacija yra be galo svarbi, nes, pasak Jungtinių Tautų Organizacijos, gyvulininkystės sektorius kasmet yra atsakingas už 14,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant 44 proc. metano išmetimą į aplinką. Savo ruožtu, remiantis organizacijos FAIRR skaičiavimais, 20 didžiausių mėsos ir pieno gamybos įmonių yra atsakingos už daugiau teršalų patekimą į aplinką nei Vokietija (2017 m. duomenys). Taigi, jei norime apsisaugoti nuo blogiausių klimato pokyčių padarinių, turime žūtbūtinai pertvarkyti mėsos pramonės veiklą.

Prieš kelias savaitės paskelbtoje „Chatham House“ ataskaitoje apžvelgiama, kaip gyvulininkystės pramonė prisideda prie biologinės įvairovės nykimo. Taigi, šiuo metu žemės ūkio paskirties plotai užima 50 proc. gyvenamosios žemės. Iš jų 78 proc. teritorijos yra skirta gyvulininkystei. Nuo 1970 m. bendra laukinių žinduolių masė sumažėjo 82 proc., o šiandien laukiniai gyvūnai sudaro tik 4 proc. žinduolių masės pasaulyje. Dar 36 proc. sudaro žmonės, o 60 proc. – ūkio gyvūnai.

Savo naujoje knygoje „Gyvenimas mūsų planetoje“ legendinis biologas Davidas Attenboroughas pabrėžia, kad jautiena suteikia žmonėms tik 2 proc. kalorijų. Nepaisant to, jo gamybai panaudojame 60 proc. dirvožemio. „Mano nuomone, tai yra antras didelis moralinis pokytis, turėsiantis įvykti per ateinančius dešimtmečius. Privalėsime atsisakyti iškastinio kuro, o taip pat sumažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą“, – rašo D. Attenborough.

... ir savo sveikatos saugumo

Tuo tarpu garsi šimpanzių tyrinėtoja Jane Goodall neseniai parašė: – Nežmoniškos sąlygos, kuriomis gyvena susigrūdę gyvūnai, ne tik sukelia dideles jaučiančių būtybių kančias, bet ir suteikia galimybę gyvūnų ligų sukėlėjams užkrėsti žmones, tuo pačiu padidinant naujų zoonozių atsiradimo riziką [tokių kaip kiaulių gripas ar COVID].

D. Gogłoza mąsto panašiai. „Daugelis ekspertų teigia, kad tokia pandemija yra niekis, palyginus su tuo, kas gali nutikti, jei antibiotikai nustos veikti“ – aiškina ji.

„Švari mėsa“ iš mėgintuvėlio, būsimos augalinės alternatyvos iš spausdintuvo ir jau egzistuojantys sprendimai padeda išspręsti šią problemą. Be to, visi jie yra sveikesni. „Projektuojant“ alternatyvią mėsą, galima nuo pat pradžios sumažinti sočiųjų riebalų ar cholesterolio kiekį ir įdėti daugiau skaidulų. Tai yra svarbu, nes, pasak Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros, perdirbta mėsa (pvz., rūkyta mėsa) yra vienas iš pagrindinių kancerogeninių veiksnių. Tuo tarpu raudona mėsa buvo priskirta „galimai“ kategorijai.

Pirmą kartą istorijoje mėsos gamyba sumažėjo dvejus metus iš eilės – beveik 1 proc. 2019 m. ir 2020 m. Anksčiau sumažėjimas buvo užfiksuotas tik vieną kartą, 1961 m.

Originalų tekstą lenkų k. galite skaityti čia.