Mokslas ir IT

2021.03.13 10:45

Gydytojai įrodė, kad smogas gali kelti alergiją – nuo to kenčia net ir sveiki žmonės

Aleksander Gurgul, Gazeta Wyborcza, LRT.lt2021.03.13 10:45

Gydytojai iš Krokuvos paėmė iš pacientų kraujo mėginius ir patikrino, kaip jie reaguos sąlytyje su PM2,5 nuodingomis suspenduotomis dulkėmis. Tyrimai buvo atlikti dviejose grupėse ir jų metu buvo nustatyta, kad žmonės gali būti alergiški smogui.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Gazeta Wyborcza“ originalus kūrinys.

Kas paskatino gydytojus iš Jagelonų universiteto Collegium Medicum (JUCM) Krokuvoje susidomėti alergija smogui? Jau prieš kurį laiką jie pastebėjo, kad alergijos požymiai dažniau atsiranda pas netoli pagrindinių Krokuvos gatvių gyvenančius žmonės, kuriuos labiau veikia išmetamųjų dujų dalelės. Visi jie, ypač šildymo sezono metu, kai ore tvyrodavo daugiau dulkių, kentėjo nuo konjunktyvito, viršutinių kvėpavimo takų alergijos ar kosulio.

Gydytojų iš JUCM vykdomame pilotiniame projekte dalyvavo 30 suaugusiųjų pacientų – Krokuvos gyventojų. Visi jie buvo padalinti į dvi grupes. Pirmajai grupei priklausė tik sveiki asmenys, kurie niekada nesiskundė jokiomis alergijomis (be kita ko, jie negalėjo būti alergiški erkėms ar gyvūnų alergenams). Antroje pacientų grupėje atsidūrė žmonės, alergiški pavasarinėms beržo žiedadulkėms.

„Kartais jie ateidavo pas mus žiemą ir buvo labai nustebę, kad turi alergijai būdingus simptomus, nors beržas tuo laikotarpiu neskleidė žiedadulkių“, – sako prof. Ewa Czarnobilska, projektą koordinavusios JUCM Toksikologijos ir aplinkos ligų katedros vedėja.

Alergija smogui? Buvo reikalingas kraujo mėginių tyrimas

Gydytojai iš JUCM paprašė pacientų, kad šie stebėtų, ar alerginiai simptomai atsiranda pas juos šildymo sezono metu, ypač kai Krokuvoje tvyro smogas. „Mobilios programėlės pagalba pacientai galėjo patikrinti, ar lauke nėra didelės kenksmingų dulkių koncentracijos“, – sako E. Czarnobilska.

Antrojo tyrimo etapo metu mokslininkai pakvietė Krokuvos gyventojus atlikti bandymus. Tačiau mokslininkai nenorėjo pakenkti tiriamųjų sveikatai, jiems būnant oro taršos kameroje, kas, be kita ko, taip pat kėlė etines abejones. Taigi, kaip pasielgė mokslininkai?

„Ėmėme kraujo mėginius. Į ką tik paimtą paciento kraują laboratorijoje įmaišydavome suspenduotų dulkių, kurias gaudavome iš oro taršos matavimo stoties matavimo diskų. Krokuvos Stanislavo Stašico kalnakasybos ir metalurgijos akademija padėjo išskirti iš jų PM2,5 dulkes, atsakingas už pokyčius apatiniuose kvėpavimo takuose“, – praneša prof. Czarnobilska ir priduria: „Vėliau, naudodami tikslų prietaisą, citometrą, suskaičiavome kraujo ląstelių, taip vadinamų bazofilų skaičių. Šios ląstelės yra histamino šaltinis ir yra atsakingos už alerginę reakciją. Patikrinome, kiek jų suaktyvino PM2,5 dulkės. Pirmoje ir antroje bandymų grupėse atlikome testus. PM2,5 dulkės įjautrino 75 proc. sveikų žmonių, anksčiau neturėjusių alergijos, ir 83 proc. žmonių, alergiškų beržo žiedadulkėms.“

Smogas skatina alergiją

Tad kokios gi peršasi išvados? Visų pirma, suspenduotos dulkės (arba kitaip smogas) sukelia alerginę reakciją net pas sveikus žmonės.

Antra, su dviguba problema susiduria asmenys, kartu esanatys alergiški beržo žiedadulkėms. „Pavasarinis medžių žiedadulkių skleidimas sutampa su šildymo sezonu. Mūsų bandymai patvirtino, kad beržo žiedadulkės ir kietosios dalelės yra daug aktyvesnės kartu nei atskirai. Tai reiškia, kad smogo metu beržo žiedadulkės yra labai agresyvios. Visa tai patvirtina mūsų medicinos praktika. Todėl padėtis yra sunki. Galime desensibilizuoti pacientą, alergišką beržo žiedadulkėms, tačiau jeigu jis taip pat yra alergiškas smogui, po kelių dienų jis vėl grįš pas mus ir tuomet jau nieko negalėsime padaryti. Toks pacientas bus pasmerktas susidurti su alerginiais simptomais iki šildymo sezono pabaigos. Galėsime jį gydyti tik simptomiškai“, – sako prof. E. Czarnobilska.

Kartu profesorė pabrėžia, kad tai buvo pirmasis tokio tipo tyrimas Lenkijoje (jo išlaidas padengė universitetas) ir tikriausiai pasaulyje. Kol kas medicinoje nėra tokios sąvokos kaip „alergija smogui“, tačiau po JUCM atliktų tyrimų ši situacija gali pasikeisti.

Gydytojai iš JUCM jau pasidalino savo įžvalgomis su Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos surengto kongreso dalyviais. Dabar jie rengia statistiką, reikalingą norint paskelbti straipsnį „Journal of Clinical Medicine“.

Originalų tekstą lenkų k. galite skaityti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt