LRT FAKTAI
„WhatsApp“

Mokslas ir IT

2021.02.11 21:26

LRT FAKTAI. Ar jau ištrynėte „WhatsApp“? Ko bijoti vertėjo, o ko – ne

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.02.11 21:26

Lietuvos neaplenkė banga, raginanti palikti „WhatsApp“, – populiarią programėlę ištrynė daugybė pasaulio verslininkų, politikų, įžymybių, ne viena organizacija nurodė darbuotojams naudotis kitomis programėlėmis. Lietuvos operatoriai taip pat pranešė pastebėję, kad mažėja „WhatsApp“ populiarumas.

Panika kilo paskelbus, kad „WhatsApp“ ketina rinkti daugiau duomenų ir perduoti juos „Facebook“. Tačiau ką iš tiesų jūsų pokalbių programėlė apie jus žinos, o ko – ne?

Bijo, kad rinks asmeninius duomenis

Dar šią savaitę Lietuvos socialiniuose tinkluose buvo siuntinėjamos žinutės, jose – daug raudonų šauktukų ir raginimas ištrinti „WhatsApp“ iki vasario 8-osios.

Būtent nuo šios dienos turėjo pasikeisti „WhatsApp“ duomenų rinkimo taisyklės. Nors kompanijos atstovai, vartotojams masiškai renkantis kitas programėles, dar sausį paskelbė atidedantys bet kokius pokyčius trims mėnesiams, internautai vis tiek puolė į paniką.

Tarp spėlionių, o ką gi nuo šiol apie mus žinos „WhatsApp“ ir perduos socialiniam tinklui „Facebook“, jau pagarsėjusiam duomenų rinkimo skandalais, buvo teigiama, kad tai bus telefonų knygelė, vieta, kur esate, telefono baterijos lygis, žinučių tekstai ir net banko kortelės duomenys. Kiti internautai teigė manantys, kad „WhatsApp“, kaip ir „Facebook“, gali imtis vartotojų skelbiamo turinio kontrolės, šalinimo ir cenzūros.

Nori kurti daugiau reklamos

„WhatsApp“ paaiškino, kad naujos taisyklės skirtos verslo klientams, jie naudoja net atskirą programėlės versiją. Siekiama, kad per „WhatsApp“ būtų galima pirkti prekes ir paslaugas. „WhatsApp“ paneigė, kad kompanija matys asmeninius žmonių pokalbius, žinutes, siunčiamas nuotraukas, taigi, nėra teisinga kaltinti ją cenzūra.

Tačiau ką „WhatsApp“ norėtų rinkti? Tai, remiantis kompanijos išplatintu pranešimu, būtų jūsų buvimo vieta, kontaktų sąrašas, finansinė informacija – apie tai daug paaiškinta nebuvo, tačiau greičiausiai tai susiję su pirkimais, kuriuos žmonės galės atlikti per pokalbių programėlę. Be to, būtų renkama informacija apie tai, kada ir kaip naudojate programėlę, vadinamieji metaduomenys.

Vartotojai programėlę pašalinti gali norėti ir iš principo, protestuodami prieš augančią interneto kompanijų galią.

LRT.lt kalbintas informacinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis atkreipia dėmesį, kad „WhatsApp“ renka tik duomenis reklamai, paprasčiau sakant, jūsų asmeninės nuotraukos, susirašinėjimai greičiausiai niekam neįdomūs.

„Tie pokyčiai, ką jie planuoja daryti, kiek teko matyti, yra pasidalyti [su socialiniu tinklu „Facebook“] vartotojo registracijos informacija – tapatybe, tikėtina, reklamos tikslais. <...> Tai yra vartotojo sąsaja, sąskaitų informacija: jo paskyra, nuotrauka, kažkas panašaus. Bet tai nėra susirašinėjimas, tai nėra informacija, saugoma telefone, t. y. nuotraukos ir panašiai. Kalbama apie tavo registracijos informaciją. Ir būtent pagal tą informaciją jie planuoja daryti reklamos akcijas“, – sakė pašnekovas.

Tačiau, D. Povilaičio teigimu, vartotojai programėlę pašalinti gali norėti ir iš principo, protestuodami prieš augančią interneto kompanijų galią.

„Tai nėra tragiška, bet jei žmonės nenori, kad kas nors kištųsi, žiūrėtų, ką jie daro, ir nekištų [reklamų], be abejo, taip reaguoja“, – kodėl kilo ažiotažas dėl interneto kompanijų, aiškino pašnekovas.

Informaciją rinko jau seniai

Srities ekspertai pabrėžia, kad informaciją apie jus socialinis tinklas „Facebook“ renka jau seniai, todėl vienos programėlės ištrynimas pakeis mažai. Interneto kompanijos išties turi milžiniškus kiekius vartotojų duomenų, tačiau savaime informacija apie jus, tiesą sakant, ne tokia ir vertinga. Pelno ji duoti gali tik tada, kai didžiulius duomenų srautus apdoroja algoritmai, sukuriama jūsų paskyra, nustatoma, kokią reklamą rodyti. Tačiau, turėdamas duomenis iš „WhatsApp“, socialinis tinklas „Facebook“ galėtų tai ir daryti – kurti dar labiau pritaikytas reklamas.

Tai smulkmena, palyginti su tuo, ką išdarinėja „Facebook“.

Pokalbių programėlę „Facebook“ įsigijo 2014-aisiais.

„Facebook“ kaip kompanija labai aktyviai analizuoja vartotojo veiksmus. Jei jungiatės prie svetainės ir jums sako, kad norime nustatyti sausainiukus, „cookies“ – tai yra smulkmena, palyginti su tuo, ką išdarinėja „Facebook“.

Jis leidžia tam tikrus programinius kodus, kurie labai detaliai išanalizuoja kompiuterį. Jie tiksliai žino – pagal daugelį parametrų, – kas esi, ir jei tu kitą kartą iš to kompiuterio jungsiesi kitu vardu, viską ištrinsi, jiems nebus didelės problemos identifikuoti, kad prisijungei kitu vardu, bet esi tas pats žmogus.

Sakysime, žmogus lankosi internetinėje parduotuvėje, ten įdiegti feisbuko rašmenys. Prieš porą savaičių pirkau tam tikras prekes ir aš tikrai nesu aktyvus socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas, nebuvau prisijungęs toje naršyklėje, tik esu toje naršyklėje prisijungęs prie „Google“. Tai kokia mano nuostaba buvo, kai telefone, mesendžeryje, pamačiau tos kompanijos reklamą.

Neseniai pasižiūrėjau, tame puslapyje yra „Facebook“ įskiepiai, tačiau kol kas nežinau, kaip jie atsekė mane iki telefono“, – LRT.lt sakė D. Povilaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad daug žmonių, registruodamiesi interneto puslapiuose, dėl patogumo patvirtina savo tapatybę per „Facebook“ ar „Google“ paskyrą. Taigi, gali būti, kad interneto gigantai jau turi sukaupę daugiau duomenų apie jus, nei manoma.

Yra dalis tiesos

„WhatsApp“ tikrai planavo rinkti daugiau informacijos apie savo vartotojus ir perduoti juos socialiniam tinklui „Facebook“. Vis dėlto naujos tvarkos įsigaliojimas buvo nukeltas. Programėlė ketina rinkti tokius duomenis: buvimo vieta, kontaktų sąrašas, finansinė informacija apie atliktus pirkimus, taip pat duomenys, kaip naudojate programėlę. Tačiau socialiniam tinklui „Facebook“ nebūtų prieinami vartotojų asmeniniai duomenys, turinys, kuriuo dalijamasi, todėl klaidinga teigti, kad „WhatsApp“ siekia užsiimti cenzūra. Ekspertai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad nauja tvarka atsirado dėl to, kad „Facebook“ galėtų rodyti dar labiau vartotojui pritaikytas reklamas.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt